JAV nacionalinė televizija parodė jaudinančią sceną, kaip Maiklas Džordanas (Michael Jordan) griuvo ant salės grindų, įsikniaubė veidu į delnus ir kūkčiojo. „Chicago Bulls" ką tik ketvirtą kartą per paskutinius šešerius metus tapo NBA čempionais.
Kodėl raudojo Maiklas Džordanas, galbūt geriausias mūsų kartos sportininkas? Ar tai buvo džiaugsmo ašaros, pasiekus galutinį tikslą? Ar tai buvo atsipalaidavimas nuo spaudimo, kuri sukėlė žiniasklaida?
Ne, tai buvo Tėvo diena.
Kad suprastume šią kelionę į sportinės sėkmės viršukalnę, turime pažvelgti, kas įvyko prieš trejus metus. Tada buvo žiauriai nužudytas Maiklo Džordano tėvas Džeimsas. Ši istorija mirgėjo visų laikraščių puslapiuose.
Netrukus po savo tėvo mirties Maiklas paliko krepšinį. Buvo išsakyta daug įvairių nuomonių, kodėl pačioje karjeros viršūnėje Maiklas Džordanas pasitraukė, truputį pažaidė beisbolą ir galų gale pergalingai grįžo į parketu išklotas krepšinio sales.
Tačiau tik viena nuomonė gali viską paaiškinti. Šis jaunas vyras neteko savo tėčio. Maiklas Džordanas jį mylėjo. Tėtis buvo jo didvyris, patarėjas ir draugas. Gedint jo, Maiklui iškilo gilesnės gyvenimo prasmės ir tikslo klausimai.
Tokie klausimai neišvengiami, jie tyko pasislėpę gyvenimo kelyje. Kaip kiekvienam iš mūsų gali atsitikti, jis kurį laiką nežinojo, ką daryti.
Bet gyvenimas teka toliau, o Dievas yra geras. Laikas gydo. Mes vėl imame matyti prasmę. Viskas grįžta į savo vietas. Ir Maiklas Džordanas sugrįžo į krepšinį.
Džordano sugrįžimas, ko gero, buvo vienas įspūdingiausių sporto istorijoje. Sugrįžimo sezoną jis skyrė savo tėvui Džeimsui. Po turiningų metų Džordanas ir „Chicago Bulls"turėjo galimybę vėl tapti NBA čempionais Tėvo dieną.
Prieš pačias rungtynes Džordanas mąstė apie galimybę tapti čempionu Tėvo dieną: „Būtų labai malonu. Tai būtų dovana ir padėka mano tėvui už tai, kad jis mane skatino. Nors jo nebėra, mano kasdienės motyvacijos dalis yra daryti ką nors, dėl ko jis manimi didžiuotųsi".
Taigi mūsų laikų sporto didvyris gulėjo ant grindų ir kūkčiojo, galvodamas apie savo tėvą.
Kas motyvuoja vyrą? Sudėtingas klausimas. Matyt, joks vyras negalėtų rasti širdy žodžių, kurie tiksliai nusakytų, kas priverčia jį keltis ryte.
Tačiau yra vienas dalykas, įkvepiantis labiau už kitus. Jis pamatinis, pastovus ir nepasotinamas. Kalbu apie tai, jog vyrui reikia, kad tėtis juo didžiuotųsi.
Kokią įtaką tėvai daro savo sūnums
Savo sūnų Džoną prisimenu kaip mažutį judrų penkiametį vaikigalį, po dušo apsivyniojusį rankšluosčiu taip kaip aš, po to mėgdžiojantį mane besiskutantį, besivalantį dantis ir besišukuojantį šlapius plaukus.
Mažas berniukas turi ypatingą ryšį su savo tėčiu. Taip suplanavo Dievas. Dievas nori, kad tėvai naudotų šią „genetinę" įtaką savo sūnų ir dukterų ugdymui bei lavinimui. Biblija mums liepia: Šitie žodžiai, kuriuos tau šiandien skelbiu, tepasilieka tavo širdyje; mokyk jų savo vaikus ir apie juos kalbėk sėdėdamas savo namuose, būdamas kelionėje, guldamas ir atsikeldamas. Prisitvirtink juos kaip ženklą prie savo rankos ir prie kaktos; užrašyk juos ant durų staktų ir savo kiemo vartų (Įst 6, 6-9).
Šiandieninės kultūros žodžiais tariant, galėtume pasakyti: „Peržiūrėjęs televizijos programą, kalbėk, apie ką ji buvo; važiuodami automobiliu, aptarkite sekmadienio pamokslą; skaitykite Biblijos istorijas prieš miegą; ryte, prieš visiems išsilakstant skirtingomis kryptimis, visa šeima kartu tepasimeldžia. Te jūsų namuose būna daiktų, kurie primintų apie Viešpatį: krikščioniškos muzikos, knygų ir meno kūrinių. Stiprink ir palaikyk draugystę su kitais krikščionimis".
Ar jūsų vyro tėvas taip jį auklėjo?
Niekas taip nepaveikė jūsų vyro, kaip jo ryšys su žemiškuoju tėvu. Išoriškai maži jūsų uošvio įtakos svyravimai nuolatos tarsi vandenyno bangos atsimuša į jūsų vyro nuomonę apie pasaulį, save ir jus .
Sužadėtinės, ar norite žinoti, kaip jūsų sužadėtinis elgsis su jumis susituokęs? Stebėkite, kaip jo tėvas elgiasi su motina. Jei gerai, tai bus palaiminimas jums. Jei blogai, tai ar jūsų sužadėtinis žino, jog kažkas yra negerai? Ar jis pasiruošęs nukirsti ryšius su praeitimi? Paklauskite jo: „Ko tu išmokai stebėdamas, kaip tavo tėvas tinkamai ir netinkamai elgiasi su tavo mama?"
Kaip tėvai veikia sūnus
Jūsų uošvis galėjo veikti jūsų vyrą keleriopai.
Jūsų uošvis galėjo jūsų vyrui neturėti jokios įtakos. Galbūt jūsų vyro tėvo nebuvo, nes jis mirė, paliko šeimą arba tėvai išsiskyrė. Pavyzdžiui, mano paties tėčio tėvas paliko savo šeimą, kai jo sūnui buvo vos ketveri.
Nors iš tokių šeimų yra kilę kai kurie puikūs vyrai, vis dėlto labiau tikėtina, kad tokios sąlygos jų gyvenimą pavertė kova. Be tėvo užaugę vyrai kenčia, nes jiems trūksta tėvo meilės, šilumos ir prieraišumo bei sugebėjimo suprasti kitų žmonių jausmus - jie tiesiog nepatyrė to vaikystėje, ir tai netapo jų charakterio dalimi. Jie galėjo žiūrėti tik į mamą. Viliuosi, kad Dievas atvedė į jų gyvenimą kitą tėvą.
Vyrai kenčia, kai neturi tėvo. Vieną dieną mažas lūšnynų rajono berniukas jaunimo centro darbuotojui pasirodė neįprastai liūdnas. „Kas atsitiko?" - paklausė jaunimo tarnautojas. „Nieko", - atsakė jis. „Nejaugi? Tu atrodai toks liūdnas... Gali man pasipasakoti". „Na-a... gerai, - jis padvejojo ir pridūrė: tai dėl mano tėčio". „Kas dėl tavo tėčio?" - paklausė jaunimo tarnautojas. „Aš jo neturiu. Be tėčio nieko negaliu padaryti", - pasiguodė mažas berniukas.
Jūsų uošvis galėjo turėti mažai įtakos jūsų vyrui. Bilas užaugo šaltoje šiaurės šalyje. Šeimoje jis buvo devintas vaikas. Jie vos sudūrė galą su galu. Žmonės aplink jį buvo šalti ir abejingi. Bilas pasakojo: „Mano tėvo įtaka man tikrai nebuvo tokia jau didelė... Na, jis buvo padorus, geras žmogus. Visada kažką mąstė, jo mintys klajojo toli. Niekada iš tiesų gerai jo nepažinojau".
Dauguma vyrų jaučia, kad, jiems augant, jų tėvai buvo tolimi, net jeigu dabar ir yra artimi. Ne vienas vyras užaugo šeimoje, kur tėtis manė, jog elgiasi teisingai, laiką, priklausantį vaikams, skirdamas „amerikietiškos svajonės" įgyvendinimui. Šie tėvai nebuvo blogi žmonės, bet jų tiesiog nebuvo. Galbūt tai nulėmė darbas, hobis ar sportas. Galbūt tas žmogus nuolatos kiurksojo žiūrėdamas televizorių. Jis nebuvo blogas vaikinas, bet jo įtaka buvo maža.
Šiandien daugelis tų vyrų gailisi, kad jiems nepasisekė vaikams skirti daugiau laiko. Galbūt dėl mūsų tėvų klaidų šiandieninėje kultūroje tėvo ir sūnaus santykiai tapo daug draugiškesni.
Vis dėlto šie vyrai darė įtaką savo sūnums - gal ir jūsų vyrui. Dėl to šiandien jie „užsikasę" darbais ar kokia kita veikla, kuri jiems neleidžia dalyvauti kasdieniniame šeimos gyvenime. Jie tiesiog jame nedalyvauja.
Sekdami savo tėvų pėdomis, daug vyrų yra beviltiškai paskendę darbe, sporte ir laisvalaikio užsiėmimuose.
Jūsų uošvis galėjo būti blogo tėvo pavyzdys jūsų vyrui. Nors tikiu, kad daugelis vyrų nori elgtis gerai, vedę jie dažnai kartoja savo tėvų nuodėmes: „Obuolys nuo obels netoli rieda". Dalis vyrų užaugo su tėvais, kurių elgesys buvo destruktyvus: jie piktnaudžiavo alkoholiu, įžeidinėjo žodžiais ir veiksmais. Šiems vyrams teko didžioji tėvo pykčio dalis. Galbūt jie bejėgiškai stebėjo, kaip išsiskyrė jų tėvai, dažnai patys jausdamiesi dėl to kalti.
Kai kurie vyrai, tokie kaip mano draugas, girdėdavo žlugdančius žodžius. Jo tėtis nuolatos jam sakydavo: „Tu kvailas... Tu niekam tikęs... Tu niekad nieko nepasieksi". Ir tas mažas trapus berniukas visą gyvenimą stengiasi įrodyti, kad jo tėvas buvo arba teisus, arba ne. Tai yra stiprus, nors dažnai ir luošinantis motyvas.
Jūsų uošvis galėjo būti gero tėvo pavyzdys jūsų vyrui. Pernai mano gero draugo tėvas savo ūkyje sodino pušų sodinukus. Staiga jis susmuko pakirstas širdies smūgio. Netrukus gydytojai ligoninėje pranešė, kad jis mirė, būdamas penkiasdešimt septynerių metų. Nors tėvas anksti išėjo iš gyvenimo, jis perdavė sūnui savo palaiminimą. Draugo paklausiau: „Kas tėčio gyvenime labiausiai įsirėžė į tavo atmintį?" Nė nemirktelėjęs jis atsakė: „Mano tėtis nepaliko nė vieno nesutvarkyto reikalo. Jis įtaigiai ir įtikinamai man sakydavo: „Aš tave myliu" ir „Aš tavimi didžiuojuosi". Nuolatos tai girdėdavau".
Mano tėtis besąlygiškai mane mylėjo. Kai aš sumaniau žaisti futbolą, jis pasakė: „Jei nori žaisti, puiku. Jei ne, irgi puiku". Mano tėtis praleido daug laiko keliaudamas, bet jis nepraleido nė vienų varžybų, kuriose esu dalyvavęs.
Net jeigu jam tekdavo dvi valandas praleist už vairo, kad atvyktų, net jeigu pavėluodavo, jis būdavo ten. Dabar suprantu, kad laikiau tai savaime suprantamu dalyku. Daug kitų tėčių niekada neatvyko nė į vienas rungtynes".
Žmonos, jūsų vyras buvo suformuotas - geriau ar blogiau - tėvo, kurį jis turėjo arba kurio nebuvo. Jį išugdė žmogaus, davusio jam gyvybę, pavyzdys.
Bus daugiau...
Iš kn. „Ko vyrai nori, kad jų žmonos žinotų apie juos"