Seserys

Pirmojo amžiaus pradžia. Izraelio žemė. Jėzus iš Nazareto keliaudamas su artimiausiais savo pasekėjais užsuko į vieną kaimą. Ten gyvenusi moteris, vardu Morta, pasikvietė juos į savo namus. Norėdama pagerbti svečius, ji pasinėrė į ruošos darbus, kad galėtų jiems tinkamai patarnauti. Ji turėjo seserį, vardu Marija, kuri, atsisėdusi prie Jėzaus kojų, atidžiai klausėsi, ką jis kalbėjo. Morta rūpinosi visokiu patarnavimu ir pasipiktino sesers elgesiu – tiek daug darbų, o sesuo niekuo nepadeda. Jėzus galėtų ją sudrausti ir paraginti, kad, užuot sėdėjusi be darbo, prisidėtų prie ruošos. Moteris išsakė savo nepasitenkinimą pakviestam svečiui: Viešpatie, Tau nerūpi, kad sesuo palieka mane vieną patarnauti? Pasakyk jai, kad man padėtų (Evangelijos pagal Luką 10 skyriaus 40 eilutė). Iš jos žodžių galima suprasti, kad jai jau buvo sunku sulaikyti savo pasipiktinimą. Akivaizdi neteisybė – ji dirba, o sesuo sėdi nieko neveikdama. Manau, kiekviena šeimininkė suprastų Mortos susierzinimą.

Tačiau Marija prie Jėzaus kojų sėdėjo ne todėl, kad vengė ruošos darbų. Svečias ją pakerėjo. Tokio žmogaus ji nebuvo mačiusi. Jo išorė niekuo nesiskyrė nuo kitų, tačiau tuo pačiu jis buvo visiškai kitoks. Jokio susireikšminimo, tiesus ir labai gilus žvilgsnis, o jo žodžiai skverbėsi į giliausius sielos kampelius. Jo balse nesigirdėjo nė mažiausios žeminimo gaidelės, nors Jėzus kalbėdamas nepataikavo ir nebandė įtikti. Norėjosi jo klausytis ir klausytis.

Dabar sunku pasakyti, bet greičiausiai Marija išsigando, išgirdusi sesers priekaištą Jėzui. Jo žodžiai jai buvo ypatingai vertingi. Jie džiugino širdį, leido aiškiau suprasti, koks yra mūsų Kūrėjas, geriau suvokti save bei kitus žmones, gaivino sielą ir mokė išminties. Joks kitas žmogus nėra taip kalbėjęs. Negi reikės tai palikti?

Jėzaus atsakymas buvo skirtas ne Marijai, bet jos seseriai. Jis turėjo persmelkti sesers širdį. Ji taip stengėsi patarnauti ir galvojo, kad tai yra pats svarbiausias dalykas. Pasirodo, atvira širdimi klausytis gyvenimą teikiančių žodžių buvo svarbiau.

Viešpats atsakė: „Morta, Morta, tu rūpiniesi ir nerimauji dėl daugelio dalykų, o tereikia vieno. Marija išsirinko geriausiąją dalį, kuri nebus iš jos atimta“ (Ten pat 41–42 eilutės).