Pastebėjau, kad su vaikais esti kiek kitaip - jiems visų pirma reikia veiksmo. Ir ne bet kokio, o kiek įmanoma įvairesnio. Na, o gerai pasilinksminus, išsilaksčius, galima šiek tiek ir paskanauti. Tad mums, suaugusiems, tenka pasirūpinti ne tik vaišėmis, bet ir gimtadienio programa.
Ikimokyklinukų šventės
Kai gimsta vaikelis, kiekvienas mėnuo tampa savotišku gimtadieniu - „Štai, pažiūrėkit, „mums" jau trys mėnesiai", - džiaugiasi mama. „Jau keturi, ir „mes" ropojame; jau šeši - ir „mes" sėdime; jau devyni - ir pradedame žengti pirmuosius žingsnius..." O jau kai sueina pirmieji tikrieji metukai, visa giminė suvažiuoja atšvęsti tokio garbingo jubiliejaus - juk baigėsi kūdikystė ir prasideda vaikystė! Ir visai ne keista - juk tie mažieji taip greitai keičiasi, tiek daug išmoksta per tokį trumpą gyvenimo laikotarpį. Jų šventės tampa tarsi mūsų pačių šventės - juk drauge su jais augame, keičiamės ir mes... Todėl ne nuostabu, kad daugelis mamyčių internete ieško minčių ir idėjų, kaip įdomiai atšvęsti 1-3 metų vaikų gimtadienius.
Kai pirmajam sūnui buvo pusantrų metukų, ėmiau lankyti neseniai bažnyčioje susikūrusį Mamų klubą. Jis teikė sielai atgaivą, stiprino motyvaciją auginti namie vaikučius, suteikė naujų spalvų ir idėjų, ypač švenčiant vaikų gimtadienius. Teko girdėti ne vieną mamytę pasakojant, kaip įdomiai, kūrybingai jos kūrė savo atžalų „tortadienius". Taip ir pati po truputį ėmiau kurti. Ir, tiesą sakant, džiaugiuosi, nes pačių kurti gimtadieniai visada būdavo mieliausi.
Pamenu, kaip vyresniajam sūnui penkerių metų proga rengėme „Piratų gimtadienį". Kaip piešėme dekoracijas, ruošėme piratiškus valgius, atributiką, žaidimus ir aprangą. Piratiškai persirengė ne tik vaikai, bet ir tėveliai. O lobių skrynia, žemėlapis, laivai, inkarai, vyro piešta vėliava su kaukole iki šiol nuotraukose primena smagiai praleistą laiką. Vėliau buvo „Laukiniai vakarai", nepamirštamas berniukų gimtadienis gamtoje „Kareivio gimtadienis, arba misija įmanoma".
O trejais metais jaunesnis brolis dvejų metų proga šventė Tigriuko gimtadienį (labai mylėjo Tigriuką - Mikės Pūkuotuko draugą), trejų - Varliuko gimtadienį (mat labai mėgo varliukus, parsivežtus vasarą iš sodybos), o ketverių - robotuko Wall‘iaus gimtadienį, kuris taip pat buvo labai įspūdingas.
Stengdavausi vaikams ruošti gimtadienius pagal tai, kuo jie gyvena. Pamenu, kaip antrasis sūnus visus metus niekaip negalėjo pamiršti robotuko Wall‘iaus - dar kitaip vadinamo „Šiukšliu princu". Gal ne visi matė filmuką apie šį robotuką, kuris pasiliko suniokotoje žemėje daryti tvarkos, mat žmonės išskrido kosminiu laivu gyventi į kosmosą ir galėjo grįžti namo tik tuomet, kai joje vėl atsiras gyvybės ženklų, - tačiau mūsų sūnelis jį labai mėgo ir žaislinis robotukas buvo geriausias jo draugas. Tad ar gali būti geresnė gimtadienio dovana kaip „Wall‘iaus gimtadienis"?!
Žinoma, šis personažas kiek neįprastas ir jo atributikos (staltiesių, servetėlių, vienkartinių lėkščių su puodeliais, balionų ir kt.) nerasi taip lengvai, kaip, pavyzdžiui, rengiant piratų vakarėlį. Bet kai vieną dieną knygyne radau pirkti lavinamąjį žaidimą su keliomis užduotimis būtent iš šio filmuko, labai nudžiugau ir ėmiausi darbo. Kartu su vyru kūrėme dekoracijas (jis piešė Wall‘ių su Ieva dideliame plakate, o aš tvirtinau ant lango), pasiėmusi gimtadieniams skirtas knygas kūriau valgius (pvz., kosminį laivą iš kopūsto), darėme iš dėžės Wall‘ių, kad papuoštume sūnų, na ir kūrėme daugybę užduotėlių, kurias vėliau drauge su vaikais atlikome. Rengdama tokius gimtadienius, jautiesi šiek tiek nejaukiai, nes nežinai, kaip pavyks, - juk niekas to nedarė... Vis dėlto įspūdis liko begalinis: gimtadienis ne tik pavyko, bet ir pranoko lūkesčius. Su Wall‘iumi atsisveikinome paleisdami į dangų didelę raudoną širdį.
Pradinukų gimimo dienos
Vaikai augo, mums gimė dar du berniukai - ir rūpestėlių padaugėjo... Tačiau noras sukurti vaikui, nors ir ūgtelėjusiam, įsimintiną šventę išliko. Tad visada ieškodavau ko nors įdomaus, netikėto, kas būtų pagal jubiliato amžių.
Naršydama internete visada randu kokių nors idėjų, kurias bandome realizuoti patys arba pasikviečiame į talką galinčius tai padaryti. Taip gimė „Šnipo gimtadienis" šeštus metus švenčiančiam antrajam sūneliui. O devynerių sulaukusiam pirmagimiui surengėme šventę kartinguose. Kadangi kartingų neturime, teko vaikus vežti į kartingų aikštelę. Juk ne visada gali pats surengti įspūdingą šventę, ypač kai vaikai auga ir jiems reikia ekstremalių iššūkių. Grįžęs iš kartingų vyras pasakojo neapsakomus berniukų įspūdžius: gal dvidešimt minučių jie prie mašinos vienas per kitą šaukė, rėkė, pasakojo savo nepakartojamus įspūdžius... Džiaugiausi, kad pataikėme į dešimtuką!
Per dešimtąjį pirmojo sūnaus gimtadienį su berniukais važiavome karstytis medžiais. Jau prieš metus buvau nužiūrėjusi Belmonto pramogų parką, kuriame su specialia įranga gali karstytis tiek vaikai, tiek suaugę - ir visi patirs daugybę įspūdžių bei gaus nemenką adrenalino dozę. Tad buvo smagu stebėti savarankiškus berniukus ir gebėjimą patiems įveikti iššūkius nemenkame aukštyje. Visi patyrėme daug gerų įspūdžių.
Kai nėra tinkamų sąlygų ar vaiko gimtadienis - žiemą, o gal tiesiog taip susiklosto aplinkybės, kad tenka ieškoti pagalbos iš šalies, nenusiminkime. Svarbiausia, kad vaikai jaustų mūsų meilę ir rūpestį. Pamenu, kai į namus pasikvietėme „Šnipus", kurie porą valandų vaikus mokė įvairių šnipų gudrybių. Buvo įdomu, netikėta, kitoniška, bet supratau, kad pats kartais galėtum linksmiau pravesti tokį gimtadienį. Kodėl? Nes pažįsti visus susirinkusius, jauti juos, gali pakreipti šventės tėkmę viena ar kita kryptimi. Tiesiog būtum lankstesnis, įdomesnis. Kita vertus, neturėtum „šnipiškų" atributų: metalo detektoriaus, lazerio, metalinių magnetukų, melo detektoriaus, gal nesukurtum ir laminuoto šnipo pažymėjimo...
Panašiai nutiko ir švenčiant trečiojo berniuko trečiąjį gimtadienį. Tuo metu vaikui labai patiko teletabiai, tad nusprendžiau surengti „Teletabių gimtadienį". Kadangi gimė mažylis, „pasilengvinau" sau darbą ir pasikviečiau į namus teletabį Po. Šis personažas svečius linksmino gerą valandą. Tačiau vėl liko slapta nuojauta, kad pati galėjau padaryti geriau... Ne todėl, kad nepatiko teletabis. Tiesiog aktorė atbėgo pas nepažįstamus vaikučius vienai valandėlei ir jai teko nemenka užduotis - juos ir jų tėvelius linksminti. Žaviuosi tokių jaunų aktorių drąsa. Tačiau manau, kad mes, mamos ar tėčiai, taip pat galime šauniai suvaidinti vieną ar kitą vaiko pamėgtą personažą ir taip sukurti jaukią atmosferą, atsižvelgdami į vaiko norus. Kita vertus, džiaugiuosi, kad tą gimtadienį nusprendėme švęsti būtent taip, mat pati su šešių savaičių kūdikėliu atsidūriau ligoninėje ir tikrai būčiau negalėjusi linksminti mažojo trimečio... Tad kartais vidinė nuojauta pakužda, kaip geriau elgtis. Kviestasis teletabis tąkart „išgelbėjo" mūsų gimtadienį.
Mano klaidos
Nors ir kaip myli savo vaikučius ir stengiesi jiems sukurti įspūdingą gimtadienį, pasitaiko ir paprastesnių švenčių, praleistų kokiame nors prekybos centre esančiame vaikų kambaryje ar boulinge. Taip nutiko šiais metais švenčiant septintąjį antrojo sūnaus gimtadienį. Svajojau savo smaližiui surengti „Šokolado šventę", bet jis panoro atšvęsti gimtadienį boulinge. Man ši vieta tikrai neįdomi ir neįspūdinga, bet ... tebūnie - juk tai jo gimtadienis. Šį jo norą išgirdau, tačiau neišgirdau kito, kuris šiek tiek sujaukė gimtadieninę nuotaiką. Kadangi jis šeimoje antras, tad, matyt, labai norėjo pasijusti svarbiausias - lyg būtų pirmas, lyderis, nugalėtojas. Tai aš supratau kur kas vėliau - tik kitą dieną, praūžus nemalonioms nuotaikoms dėl mano padarytos klaidos. Bet gyveni ir mokaisi...
Jubiliatas prašė, kad į gimtadienį nevažiuotų vyriausias brolis. Šį prašymą girdėjau, bet niekaip negalėjau suprasti ir priimti. Juk jis pats dalyvavo vyresniojo brolio ką tik švęstame gimtadienyje, tai kaip čia dabar į jo gimtadienį neimsime brolio?.. Tad vadovaudamasi savo, o ne vaiko, supratimais, nusprendžiau įkalbėti sūnų, kad nebūtų nuskriaustas vyresnėlis.
Gimtadienio rytą antrasis sūnus nesipriešino, nors vis tiek nenorėjo, o aš pasiėmiau vyriausiąjį kaip neva „pagalbininką". Bet išties šis visą rytą tik vadovavo ir užgoždavo jaunesnįjį brolį, kuris taip norėjo būti lyderis tarp savo bendraamžių. Boulinge jubiliatui puikiai sekėsi - būtų laimėjęs ir buvęs pirmas, bet, deja, nugalėjo vyresnysis brolis... Vadinasi, vaikas neteko pusės džiaugsmo... Grįžus namo įtampa tarp brolių tęsėsi: septynmečiai puikiausiai žaidė, o kai tik į kambarį įeidavo vyriausias brolis, pasipildavo nepasitenkinimas: „Eik iš čia!". Ir taip visą popietę, kol galiausiai pavyko juos sutaikyti ir nuraminti.
Supratau, kad be galo svarbu išgirsti vaiką ir suprasti, kodėl jis ko nors nori - ypač per jo gimtadienį. Aš, kaip mama, tiesiog norėjau, kad visiems būtų gerai, bet gal paprasčiausiai reikėjo atsisėsti, išsikalbėti ir pasielgti netradiciškai? Kartais pakliūvame į pinkles, neva mes, mamos, geriau žinome, ko vaikams reikia... Juk esame geranoriškos. Bet stabtelk ir pasižiūrėk, ar tikrai tai palaimins, ar tikrai būtent to reikia vaikui, draugui, artimui?
Auksinė Jėzaus taisyklė: daryk kitam, kaip nori, kad tau darytų, manau, tikrai padėtų įsiklausyti, išgirsti ir... pasielgti netikėtai pačiam sau ir kitam, susijusiam su tavimi.
Kitą dieną tie patys vaikai gražiausiai žaidė. Nusprendžiau ramiai pasikalbėti. Jubiliatas būtent taip ir jautėsi, kaip aš nuspėjau: ne jis, o vyresnysis brolis (kaip visada) laimėjo... Aš atsiprašiau, taip pat ir brolis. Nusprendėme vienas kitą gerbti ir išklausyti. Juk kai vienas kitą išgirstame, ugdome vienas kitam pagarbą. Nesvarbu, ar tu mažas, ar didelis - aš tave gerbiu ir tariuosi...
Tuomet supratome, kad tereikėjo išsakyti savo nuogąstavimus: „Tu tikrai laimėsi boulinge, bet aš noriu būti pirmas". Ir nuspręsti: „Gerai, jei vyresnysis brolis laimės, jo laimėjimas nesiskaitys. Ar tuomet jis galėtų dalyvauti?" „Žinoma", - pritarė septynmetis. Ak, kaip, pasirodo, viskas paprasta...
Vaikams augant keičiasi jų poreikiai, mąstymas, norai. Mums telieka būti jautriems, laiku išgirsti ir nebijoti pasielgti kitaip, nei esame pratę. Jie tikrai tai įvertins! Gimtadienis - tai ne tik šventė, bet ir mūsų kūryba, dėmesys, jautrumas. Natūralu, kad kūrėjas susiduria su įvairiais iššūkiais, kuriuos tenka įveikti, kartais karčiai nusivilti, bet dažniau apsidžiaugti nauju kūriniu. Taip ir mes, tėvai, kurdami vaikų gimtadienius, esame naujų atradimų kelyje.
Tad nebijokime būti kūrybingi.
Nuotraukos iš asmeninio archyvo
Švenčiant vaikų gimtadienius
Tiek mažam, tiek dideliam gimtadienis - ypatinga diena. Kaip miela, kai tave pasveikina artimieji, draugai, giminės, - vadinasi, brangina, nepamiršta, esi jiems svarbus. Mums, suaugusiems, dažnai gimtadieniai prabėga prie vaišių stalo malonioje draugijoje, žinoma, būna ir išimčių - kaip gera kelionė ar iškyla, praskaidrinanti gyvenimą, bet vis tiek grįžus norisi pasidalinti įspūdžiais su artimiausiais...