Ieškokite didžiausios brangenybės

Jėzus iš Nazareto kalbėjo savo pasekėjams: Nesirūpinkite savo gyvybe, ką valgysite ar ką gersite, nei savo kūnu, kuo vilkėsite. <...> Visų tų dalykų ieško pagonys. Jūsų dangiškasis Tėvas juk žino, kad viso to jums reikia. Pirmiausia ieškokite Dievo karalystės ir Jo teisumo, o visa tai bus jums pridėta (Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 25 ir 32–33 eilutės). 

Šiais žodžiais Jėzus aiškiai pasakė, kad svarbiausi dalykai gyvenime, kuriems turėtume skirti daugiausia dėmesio, yra ne valgis, gėrimas ar drabužiai, bet Dievo Karalystė ir Jo teisumas. 

Kokia yra ta Karalystė, kurios turėtume ieškoti visų pirma, atidėdami į šalį mintis apie kasdienę buitį?

Atsakymą į šį klausimą galime rasti atidžiai įsiklausydami į palyginimus, kuriuos sakydamas susirinkusioms jo pasiklausyti minioms Jėzus aiškino Dangaus Karalystės paslaptis.

Dievo Karalystę Jėzus palygina su žemės sklype paslėptu lobiu. Žmogus pamatė lobį ir, pardavęs visą turimą nuosavybę, už gautus pinigus nusipirko tą sklypą. Jis tai darė tyliai džiūgaudamas, nes lobis buvo tikrai didelis. 

Karalystė yra amžina, ir joks žmogus neturi tiek turto, kad galėtų ją įsigyti. Tačiau Kūrėjas taip sutvarkė, kad kiekvienas, kuris pamato Kristuje Karalystės vertę, dėl Jo atsižadėdamas savęs gali nusipirkti sklypą, kuriame ji paslėpta, ir dėkinga širdimi priimti suteiktą dovaną. Kodėl tą lobį sunku pamatyti, paaiškina kitas palyginimas.

Nuo tada, kai Jėzus kalbėjo, iki šių laikų Dangaus Karalystė panaši į lauką, kuriame šeimininkas pasėjo kviečius, o jo priešas, kai visi miegojo, pasėjo raugių. Šis paveikslas padeda suprasti, kodėl krikščionys sukelia tiek daug prieštaringų minčių aplinkiniams. Juk visi, save vadinantys Kristaus pasekėjais, turėtų būti panašūs į savo mokytoją, o taip anaiptol nėra. 

Dangaus Karalystė panaši į augalą, kurio sėkla maža ir neišvaizdi, bet tas augalas užauga žymiai didesnis už kitus, šalia augančius. Ta neišvaizdi sėkla – tai Jėzaus Kristaus mirtis ant kryžiaus. Iš pradžių dėl mažumo Karalystė atrodo verta paniekos, bet galiausiai tampa akivaizdu, kad ją niekinę elgėsi labai neišmintingai. Ji kaip nematomas raugas, įrauginantis visą tešlą. Ji keičia žmonių pasaulėžiūrą, santykius, gyvenimo būdą, ir tos permainos yra puikios. 

Žmonės, supratę Karalystės vertę, dėl jos paaukojo viską, kuo prieš tai didžiavosi.