2019 m. Nobelio taikos premija skirta evangelikui iš Etiopijos

Per mažiau nei dvejus metus, t. y. po to, kai pradėjo eiti pareigas, Etiopijos ministras pirmininkas Abiyus Ahmedas padėjo savo šaliai pasiekti tokį taikos ir susitaikymo lygį, koks neseniai atrodė neįmanomas. Vienas iš tokių pasiekimų – išspręstas konfliktas dėl sienos su Rytų Afrikos kaimyne Eritrėja. Šios pastangos 2019 m. pelnė jam Nobelio taikos premiją.

Nors kai kurie etiopai abejojo, ar pripažinimas nebuvo suteiktas per anksti, Nobelio komitetas pareiškė: „... net jei dar liko daug ką nuveikti, Abiyus Ahmedas inicijavo svarbias reformas, kurios daugeliui piliečių suteikia geresnio gyvenimo ir šviesesnės ateities viltis.“

Keturiasdešimt trejų metų amžiaus premjeras yra jauniausias Afrikos valstybės lyderis. Pradėjęs eiti pareigas 2018 m. balandžio mėn., jis nedelsdamas, tačiau apgalvotai ėmėsi įgyvendinti reformas. Po dešimtmečius užsitęsusios politinės aklavietės ir dvejų metų smurto, kuris šalies pasienyje kainavo 80 000 gyvybių, Ahmedui pavyko pasirašyti taikos sutartį su Eritrėjos prezidentu Isaiasu Afwerkiu. Pasak „New York Times“, šios šalys tampa vis atviresnės viena kitai, tarp šalių buvo atnaujinti skrydžiai oro transportu ir telekomunikacijos.

Įteikiant Nobelio premiją Ahmedo vadovavimas buvo įvertintas taip:

„Per pirmąsias 100 darbo ministro pirmininko pareigose dienų jis šalyje panaikino nepaprastąją padėtį, suteikė amnestiją tūkstančiams politinių kalinių, atšaukė žiniasklaidos cenzūrą. leido įteisinti uždraustas opozicijos grupes, atleido korupcija įtariamus karinius ir civilius lyderius ir gerokai padidino moterų įtaką Etiopijos politiniame ir visuomeniniame gyvenime. Jis taip pat padėjo stiprinti demokratiją, surengęs laisvus ir sąžiningus rinkimus.“

Be to, Ahmedas stengiasi sutaikyti dvi Etiopijos ortodoksų bažnyčios atšakas, kurios 1991 m. išsiskyrė dėl politinių priežasčių. Krikščionys ortodoksai yra didžiausia šalies gyventojų religinė grupė (šiai konfesijai priklauso apie 40 % gyventojų, palyginti su 19 % protestantų ir 34 % musulmonų).

Jis taip pat skatino susitaikymą tarp musulmonų ir krikščionių savo gimtajame Bešašos mieste dar kai buvo parlamento narys, o tapęs ministru pirmininku nedelsdamas susitiko su Etiopijos ortodoksų Tevahedo bažnyčios patriarchu Abune Mathiasu, kuriam pasiūlė paramą, siekiant vėl suvienyti šią bažnyčią. Derybos dėl to jau atsargiai vyko ilgus metus, tačiau joms trukdė galimas ankstesnės vyriausybės pasipriešinimas.

Musulmono ir krikščionės ortodoksės šeimoje išaugęs Ahmedas, kaip ir daugelis Etiopijos politikų, yra sekmininkas. Būtent jo tikėjimas skatina jį siekti taikos. „Jis tam tikra prasme yra atgimimo pamokslininkas ir savo veiksmais skelbia Evangeliją, – teigiama žiniasklaidoje. – Jam pakanka energijos, entuziazmo ir užtikrintumo.“

Sekmininkų mokymas dera su viltimi dėl šalies ateities ir politiniais užmojais. „Svarbus sekmininkų judėjimo bruožas yra įsitikinimas, kad Dievui nėra niekko neįmanoma“, – komentavo Krikščionybės ir bendrosios gerovės instituto direktorius Andrew'as DeCortas.

Ahmedas, kuris yra apie 19 mln. narių vienijančios Visos Evangelijos tikinčiųjų bažnyčios narys, pradėjęs eiti pareigas kalbėjo savo bendraminčiams: „Mūsų šalis apdovanota grožiu ir turtais, tačiau joje labai trūksta meilės.“

Sužinojęs apie jam skirtą premiją, ministras pirmininkas „Twitter“ paskelbė tokią žinutę: „Jaučiuosi labai pagerbtas Norvegijos Nobelio komiteto sprendimo. Dėkoju visiems atsidavusiesiems ir siekiantiems taikos. Šis apdovanojimas skirtas Etiopijai ir Afrikos žemynui. Mes klestėsime taikoje!“

Ahmedas yra 24-asis Nobelio taikos premijos laureatas iš Afrikos. Praėjusiais metais vienu iš apdovanojimo laureatų tapo krikščionis gydytojas Denisas Mukwege, kuris padėjo prievartos aukoms Kongo Demokratinėje Respublikoje.

 

www.christianitytoday.com