„Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu“ (Ps 59, 16).
Antrojo pasaulinio karo metu prancūzų provincijos gyventojai padėjo žydų bėgliams slėptis nuo nacių. Tankiuose miškuose, augančiuose aplink miestelį, retkarčiais pasigirsdavo dainos, kurias išgirdę bėgliai žinojo, jog gali išeiti iš slėptuvės. Šie drąsūs Le Šambon-siur-Linjon (Le Chambon-sur-Lignon) miestelėnai atsiliepė į vietinio pastoriaus André Trocmé ir jo žmonos Magdos raginimą suteikti prieglobstį žydams jų vėjo nugairintame plokščiakalnyje, vadinamame „La Montagne Protestante“ (Protestantų kalnas). Muzikinis signalas tapo vienu iš būdu, kurio dėka drąsūs miestelio gyventojai padėjo išgelbėti apie tris tūkstančius žydų.
Pavojaus metu, kai Izraelio karalius Saulius naktį pasiuntė į Dovydo namus žudikus, šis giedojo. Jo giesmės kreipinys nebuvo signalas. Jis giedojo dėkingumo giesmę Dievui, kuris buvo jo prieglobstis. Dovydas džiaugėsi: „Aš giedosiu apie Tavo stiprybę, garsiai giedosiu rytmetį apie Tavo gailestingumą. Tu buvai man tvirtovė ir priebėga vargų metu“ (Ps 59, 16).
Tokia giesmė nėra mėginimas kviestis pagalbos pavojaus metu. Giedodamas Dovydas parodė pasitikėjimą visagaliu Dievu. „Mano stiprybe, Tau giedosiu, nes Dievas yra mano tvirtovė, mano gailestingumo Dievas“ (Ps 59, 17).
Dovydo gyrius ir Le Šambon miestelio gyventojų dainavimas – tai raginimas mums šiandien, kad, nepaisant gyvenimo sunkumų, garbintume Dievą giedojimu. O Jis sustiprins mūsų širdis savo meile ir buvimu kartu.
Ką jūs jaučiate, kai giedate mėgstamą giesmę, šlovinančią Dievą? Kodėl dėka gyriaus giesmių mes jaučiamės stipresni?
Dieve, sustiprink mano širdį gyriaus giesme, kuri mano baimes ir rūpesčius pavers Tavęs garbinimu.
http://jezus.lt/news/1868/15/Sustipr%c4%97ti-giesme/