Kaip man žinoti, ar aš esu išrinktas?

NATHAN W. BINGHAM: Aš esu Ligonier Ministries būstinėje su vyriausiuoju Ligonier leidybininku bei vienu iš mūsų dėstytojų dr. Burk Parsons. Dr. Parsons’ai, kaip man žinoti, ar aš esu išrinktas?

Dr. BURK PARSONS: Taigi, paprastas atsakymas į šį klausimą yra Tikėk Viešpačiu Jėzumi Kristumi ir būsi išgelbėtas. Mes žinome iš Šventojo Rašto, kad tai yra per tikėjimą ir vien tik tikėjimu Kristumi ir vien tik dėl Kristaus mes esame išteisinti, ir visa tai yra tik iš Dievo malonės. Ir taip, iš tiesų, tikrai paprastas atsakymas yra tikėk. Ir visi, kurie tiki, turi gyvenimą. Visi, kurie tiki, yra suvienyti su Jėzumi Kristumi. 
Klausimas, kurį jūs uždavėte, klausimas, kurį užduoda daugelis krikščionių – Kaip man žinoti, kad aš esu išrinktas?, šis klausimas paprastai kyla dėl mūsų abejonių. Mūsų abejonės dėl mūsų tikėjimo, mūsų abejonės, dėl Dievo išsaugančios malonės, yra abejonės, ar tikrai mes esame dvasiškai atgimę, ar tikrai Šventoji Dvasia padarė mus naujais kūriniais. Ir tai yra tikri klausimai ir tikros abejonės, kurias mūsų galvose sukelia nelabojo strėlės ir net mūsų pačių kūniški kaltinimai. Šios abejonės iškyla dėl mūsų pačių nuodėmių, dėl mūsų patiriamo skausmo, mūsų patirtų išbandymų, mūsų išgyventų negandų, ir verčia mus klausti: Dieve, ar aš iš tiesų esu Tavo vaikas? Ar aš iš tiesų esu krikščionis? Ar aš iš tiesų esu tarp Tavo išrinktųjų? Nes mes suprantame, kad Dievo išrinkimas yra sprendimas visiems laikams, kurį Jis priėmė prieš sukurdamas Žemę.

Mes turime atsiminti, kad Dievas išsirenka Savo žmones iš kiekvienos genties, tautos ar nacijos, Dievas išsirenka mus tikėjimui bei Jis išsirenka mus Kristui. Taip kalba Paulius Laiške efeziečiams /Ef 1/, kad mes esame pasirinkti Kristuje. Mes esame pasirinkti Jame, ir mes taip pat esame išrinkti Šventosios Dvasios išgelbstinčiai ir dvasiškai atkuriančiai galybei mumyse, kuri mus atgimdo. Ir taip, kai mes esame pasirinkti dar prieš žemės sukūrimą, Dievas realiu laiku, Savo Dvasios galia nugali mus, perima mus, duoda mums naują širdį bei padaro mus Savo vaikais, ir tai Jis padaro naudodamas tikėjimą, kaip įrankį.

Dabar, žinoma, kyla klausimas – Iš kur mums žinoti, kad mes turime tikrą tikėjimą? Ir į šį klausimą yra labai lengva atsakyti. Faktiškai atsakymas yra ne tik Naujajame Testamente, ne tik Jokūbo laiške /Jok 2/, ne tik Kristaus atsakymuose Evangelijose – tai iš tiesų yra atsakymas, kuris mums pateikiamas visame Šventajame Rašte. Ir labai paprastas momentas yra šis: jeigu mes tikrai tikime, jeigu mes turime tikrą nuoširdų tikėjimą, tada tas tikėjimas duos vaisių. Mes žinome, kad mes esame Dievo išteisinti tikėjimu ir tik tikėjimu. Taip sakant, mes žinome, kad Dievas mus paskelbė teisiais, Dievas atleidžia visas mūsų nuodėmes, priskiria mūsų nuodėmes Kristui ir priskiria Kristaus teisumą mums kartą ir visiems laikams – visa tai daro Dievas. Tačiau mes taip pat suprantame, kad tikėjimas, kuris išteisina, yra tikėjimas, kuris niekada nebūna vienas. Taip sakant, tai tikėjimas, kuris duoda vaisių. Jis parodo savo autentiškumą per mūsų šventėjimą. Ir tokia yra mintis, kurią Jokūbas pateikia savo Laiške /Jok 2/ apie mūsų tikėjimo parodymą – mes savo tikėjimą patvirtiname savo darbais, yra ta pati mintis, kurią Jėzus pateikia savo Evangelijose.

Tai yra ta pati mintis, kurią Petras pateikia savo laiške /2 Pt 1/, ir tai yra ištrauka iš Petro antro laiško, kur daugelį krikščionių painioja ir glumina pareiškimas, apaštalo Petro pateikiamas 10-je eilutėje, kai jis rašo: Todėl, broliai, dar uoliau stenkitės [patvirtinti] savąjį pašaukimą ir išrinkimą. Tai yra tik viena eilutės dalis ir faktiškai išimta iš konteksto, tačiau ta vienos eilutės dalis glumino daugelį krikščionių per amžius, nes jiems kilo klausimai: Gerai, kaip man padaryti mano pašaukimą ir išrinkimą tikru, ir ką tai reiškia? Kaip aš patvirtinu savo pašaukimą ir išrinkimą? Čia naudojama kalba ir Petro vartojamas žodis faktiškai yra juridinis terminas, kurį galima išversti ir kaip „ratifikuoti“ ta prasme, kad mes esame tikri krikščionys, o Petras čia ir rašo tikriems krikščionims, jis rašo tiems, kurie gavo tokį pat tikėjimą, kaip Petras ir kiti apaštalai.

Tai yra tikėjimas, kuris duotas dėl mūsų Dievo ir Gelbėtojo Jėzaus Kristaus teisumo. Ir pirmojoje Petro antro laiško /2 Pt 1/ dalyje Petras primena krikščionims apie visa tai, ką jie turi Kristuje, netgi sakydamas: Jo dieviška galybė padovanojo mums visa, kas praverčia gyvenimui ir maldingumui pažinimu to, kuris pašaukė mus savo šlove ir jėga. Drauge jis mums padovanojo ir brangius bei didžius pažadus, kad per juos taptumėte dieviškosios prigimties dalininkais (eilutės 3–4). Ir toliau klausykitės, jis sako: pabėgę nuo sugedimo, kurį skleidžia pasaulyje geiduliai. Ir tada Petras 5-oje ir tolesnėse eilutėse pereina per visus tuos dalykus, kuriuos reikia dosniai pridėti arba „papildyti“ mūsų tikėjimą: Todėl parodykite visą stropumą, kad savo tikėjimu ugdytumėte dorybę, dorybe ­– pažinimą, pažinimu ­– susivaldymą, susivaldymu  ­ištvermę, ištverme ­– maldingumą, maldingumu brolybę, o brolybe ­– meilę (eilutės. 5–7).

Ką Petras čia teigia yra labai panašu į tai, ką Jonas sako savo Pirmajame laiške, kad jeigu mes turime tikrą tikėjimą, mes tikrai mylėsime ir savo brolį. Bet jeigu mes nejaučiame tikros meilės savo broliui, tai mes neturime tikro tikėjimo. Jeigu mes savo gyvenime nenešame vaisių, atgailos vaisių, - ne tik kai gailimės dėl savo nuodėmių, kurios veda mus link mirties, kaip Judo atveju, bet tikrą gyvenimą duodanti atgaila, kaip Petro atveju, kuri nukreipia į šventėjimą, veda prie pasišventimo, prie naujo gyvenimo būdo. Taigi, jeigu mes taip gyvename, jeigu mes nepasiliekame savo nuodėmėse, bet gyvename sekdami Kristų bei siekdami Kristaus, nusižeminame prieš kryžių, tada tai reiškia, kad mes duodame vaisius iš savo tikėjimo ir tuo mes patvirtiname savo pašaukimą ir išrinkimą. Bet mes tai patvirtiname ne Dievui, mes tai patvirtiname sau, ir Dievas patvirtina tai mums Savo Dvasia. Ir Jo Dvasia yra mumyse tiek kaltindama mus dėl nuodėmės, tiek paguosdama mus dėl atgailos, kai mes žiūrime į Kristų.

Ir taip, Kristus šioje vietoje yra raktas – būti suvienytiems su Juo, pasitikintiems Juo, atpažįstantiems, kad mes esame išgelbėti nuo pradžios iki pabaigos, ir mes esame išteisinti dėl Jėzaus Kristaus teisumo, dėl Jo tobulumo, o ne mūsų. Mes turime atsiminti, kad kai mes užduodame šį klausimą: Kaip man žinoti, ar aš iš tiesų esu išrinktas?, ar mes turime stiprų tikėjimą, užsidegusį tikėjimą, ar mes turime silpną tikėjimą, mes turime atsiminti, kaip mūsų draugas Sinclair Ferguson primena mums jau ne vienerius metus, ar mūsų tikėjimas stiprus ar silpnas, mes visi turime tą patį stiprų Kristų. Kristus yra Tas, kuris mus išgelbėja. Ir tik iš Jo darbų bei iš Jo teisumo mes žinome, kad mes esame išrinkti, ir tą teisumą turime per tikėjimą ir vien tik tikėjimu.

2020 m. gegužės 14 d.

www. ask.ligonier.org

                                                                                                                                          Išvertė dr. Povilas Jašinskas

 

https://ref.lt/142-naujienos/1081-kaip-man-zinoti-ar-as-esu-isrinktas