***
Koks geras jausmas – pažinti Atpirkėją,
Atgimti dvasioje Aukščiausiojo vaiku.
Palaimos jausmo šilta banga užlieja -
Tampi atnaujintu, nuplautu ir švariu.
Nesidairyk atgal, juk nieko nepakeisi.
Kas bus rytoj, dabar jau kurt gali.
Jei Dievo žodį į širdį įsileisi,
Ji bus dėkinga tau, kad Viešpačiu tiki.
Ar tu žinai galingą meilės jėgą,
Kuria sukurtas tu kadais buvai?
Su meile Dievas kūrė dangų, naktį, dieną,
Ir meile tvirtinti šios žemės pamatai.
Koks mielas jausmas jausti širdį plakant,
Užuosti sodo žydinčius žiedus.
Dėkoju Dievui ryto aušrai brėkštant
Ir saulei leidžiantis, kai rausta vėl dangus...
Už ką dėkoju?
Už viską, kas man duota.
Už žemę, dangų, brangią žmoną ir vaikus.
Kad man atleidai už praeitį miglotą,
Dėkoju, Viešpatie, kad Tau esu brangus...
***
Ar tu jauti tą neapsakomą ramybę,
Tą mielą jaudulį, kad esam mylimi?
Kasdien mus lydinčią Viešpaties galybę
Ir Dievo rūpestį manim ir tavimi?
Ar tu jauti Jo meilę begalinę,
Kad ypatingas Jam tikrai esi?
Ir tai, kad iš tamsos, iš snaudulio nubudę
Mes esam dangiškojo Tėvo paliesti?
Nebus pilnatvės, laimės ir ramybės –
Tik rutina kasdieniam bėgime.
Jei neprašysi iš Dangaus stiprybės,
Jei neturėsi Jėzaus širdyje...
Dar ne vėlu, tu dar turi šią galimybę –
Juk ypatingas Dievui tu esi!
Visi mes buvome mažiau, daugiau suklydę,
Bet tik per Jėzų Kristų mes tapome laisvi.
***
Ačiū Tau už viską –
Už žvaigždes, kur tviska,
Ir už mėnesieną švytinčiam skliaute.
Ačiū už gyvybę,
Už širdies ramybę,
Kad esi kasdien man kelrode žvaigžde.
Dieve, Tau dėkoju,
Kad saugai nuo pavojų,
Kad esu apglėbtas rūpesčiu Tavu...
Leisk man nusilenkti Tau ligi pat kojų –
Tėve, man taip gera būt Tavu vaiku.
***
Aš vėlei sušnabždu šiltus žodžius į tylą,
Širdis ramiu ritmu suplakusi prabyla...
Jaučiu, aš saugomas Aukščiausiojo globos,
Žinau, kad nepaliks manęs Jis, saugos visados...
Suvirpa lūpos širdies jausmų sujaudintos
Ir tyliai ištaria Jam padėkos žodžius.
Ir gerumu sūpuojamos, nuoširdumu išgrynintos
Taip gimsta maldos, lai nenutils jos niekados...
***
Tu žinai, kad maldoje kasdienėj
Aš kas kartą šaukiuosi Tavęs.
Nes žinau – Tavo meilė beribė
Palydės, per gyvenimą ves.
Ar džiaugsme, ar skausme – aš laimingas.
Su ramybės pilna širdimi.
Mano Viešpats teisus, maloningas.
Pasirūpins tikrai manimi.
Maloningas mano Dieve, Tau dėkoju
Ir už gyvenimą, ir už širdies dūžius.
Už žmones artimus, kuriuos man dovanojai,
Už Tavo meilę, kurią kasdien jaučiu.
***
Ar tu melsiesi tyliai, ar garsiai –
Lai tie žodžiai tau eis iš širdies.
Pasimelski ir lauk labai kantriai,
Dievas klausė – ateis, tau padės.
Visą rūpestį Jam atiduoki,
Visas negandas Jis pasiims.
Pamatyk tu pasaulį kitokį,
Mylėk Dievą, širdis tau nurims.
Žino Jis tavo žingsnį kiekvieną,
Žino žodį, nors dar nesakei.
Suskaičiavo Jis plauką kiekvieną,
Nors tada dar negimęs buvai.
Pasimelsk, padėkok Jam už viską –
Už plakimą širdies, jos dūžius.
Laimink žmones – palaima sugrįžta,
Ji nušviečia Aukščiausio kelius.