„Bet jūs pamiršote Tą, kuris visa tai padarė, ir nekreipėte dėmesio į Jį“ (Iz 22, 11).
Rytinėje Jeruzalės dalyje yra šaltinis. Senovės laikais jis buvo vienintelis vandens šaltinis, kuris tekėjo už miesto sienų. Tai buvo labiausiai pažeidžiama Jeruzalės vieta. Atviras šaltinis reiškė, kad neįveikiamą miestą buvo galima priversti pasiduoti, jeigu užpuolikas nukreiptų arba užtvenktų šaltinį.
Karalius Ezekijas pašalino tą pažeidžiamumą, nuo šaltinio per kietą uolą iškirsdamas 533 metrų tunelį, kuriuo į miestą vandentiekiu tekėjo vanduo į „žemutinį tvenkinį“ (žr. 2 Kar 20, 20; 2 Krn 32, 2-4). Tačiau nepaisant strategiškai išmintingo sprendimo, pranašas Izaijas išbarė miesto gyventojus: „Jūs sėmėte vandenį iš žemutinio tvenkinio (...) Bet jūs pamiršote Tą, kuris visa tai padarė, ir nekreipėte dėmesio į Jį“ (Iz 22, 9. 11). Padarė ką?
Pats Dievas „padarė“, t. y. numatė, kad Jeruzalė būtų taip pastatyta, jog liktų neapsaugotas vandens šaltinis. Šis šaltinis už miesto sienų nuolat priminė, kad miesto gyventojai turi visiškai pasitikėti Dievu.
Ar įmanoma, kad mes turime trūkumų dėl mūsų gerovės? Pasirodo, kad taip! Apaštalas Paulius sakė, kad girsis savo silpnumais, nes dėka jų jame pasireiškia Jėzaus Kristaus stiprybė (2 Kor 12, 9-10). Taigi, ar mes galime manyti, jog kiekvienas trūkumas yra dovana, kuri parodo mumyse Dievo jėgą?
Kokių trūkumų jūs turite? Kaip jie jums padeda pasitikėti Dievu?
Dieve, aš esu silpnas. Meldžiu, kad kiti pamatytų, jog Tu esi mano stiprybė.
http://jezus.lt/news/1871/15/Numatytas-tr%c5%abkumas/