Viešpats tarė man: „Mesk juos į šventyklos iždą“ (Zch 11, 13).
Ketlina, dabar žinoma rašytoja, aprašo savo kovą su depresija, kurią patyrė po užpuolimo. Emocinis skausmas jai sukėlė daugiau kančių už fizinį. Viskas joje tarsi bylojo: „Aš esu nieko neverta mergina, su kuria tikrai nenorėtumėte susipažinti.“ Ji jautėsi neverta meilės; žmogumi, kuriuo pasinaudoja, o paskui išmeta.
Dievas tai puikiai supranta. Nors Jis su meile rūpinosi izraelitais, bet kai jų paklausė, kiek Jis jų akyse yra vertas, tai „jie pasvėrė mano užmokestį – trisdešimt sidabrinių“ (Zch 11, 12). Tokia buvo vergo kaina, kurią kaip kompensaciją gaudavo šeimininkas, jeigu vergas būdavo užmušamas netyčia (Iš 21, 32). Dievą įžeidė ši pati mažiausia kaina. Pažiūrėkite į „tą aukštą kainą, kuria jie mane įvertino,“ – sarkastiškai pasakė Jis (Zch 11, 13), o paskui liepė Zacharijui išmesti tuos pinigus.
Jėzus taip pat mus supranta. Jį ne tik išdavė draugas. Jis buvo išduotas su panieka. Judėjų vyresnieji niekino Kristų, todėl pasiūlė Judui trisdešimt sidabrinių – patį žemiausią užmokestį už žmogų, kurį jis ir priėmė (Mt 26, 14–15; 27, 9). Jėzus Judo gyvenime tiek mažai reiškė, kad jis pardavė Viešpatį beveik už dyką.
Jeigu žmonės nevertino Jėzaus, tai nesistebėkite, kad jie nevertina jūsų. Jūsų vertė nėra tokia, kaip apie jus kalba kiti. Ji net nėra tokia, kaip jūs patys vertinate save. Ji priklauso tik nuo to, ką apie jus sako Dievas. O Jis mano, kad už jus verta mirti! Jis už jus atidavė savo vienatinį Sūnų!
Kaip jūs apibūdintumėte savo vertę? Kas gali jums padėti suprasti savo tikrąją vertę?
Dieve, dėkoju Tau už tai, kad esu Tau vertingas!