Apie baimes ir rūpesčius

Dabar pats laikas prisiminti, ką Dievas kalba mums apie baimes ir rūpesčius. Dievo žodžiai visuomet yra nuostabūs. Dievas mumis rūpinasi – Jis nori mus paguosti ir sustiprinti.
Tai svarbūs Dievo žodžiai. Prisiminkime juos ir apmąstykime.

1.  Rūpesčių tikrai bus.

Kai baimė apima, Tavimi pasitikiu, – rašo psalmininkas (Ps 56, 3). Kitais žodžiais sakant, nerimauti ar baimintis gali būti rimtų priežasčių. Pavyzdžiui, nežinomybėje pakimba koks nors svarbus tau reikalas, ir tu esi per mažas ir per silpnas, kad tai pakeistum. Tačiau tavo Tėvas tai žino, vadinasi, Jis tavimi rūpinasi ir būtinai imasi veiksmų. Jėzus vadina mus mažąja kaimene (Lk 12, 32). Jis žino, kad esame nuo Jo priklausomos avys ir užtikrina, kad Jis yra Gerasis Ganytojas.

2. Nesirūpinkite (Lk 12, 22) – tai daugiau kvietimas nei priekaištas.

Atkreipkime dėmesį, kaip – kokiais būdais ir kokių ketinimų vedami – šiuos žodžius sakome savo vaikams. Juk ragindami nesirūpinti, neliepiame vaikams tapti bebaimiais, tiesa? Mes tiesiog prašome jų klausyti mūsų paguodžiančių žodžių.

3. Kalbėkime su Dievu.

Pasitikėkite Juo, žmonės, visais laikais! Išliekite Jo akivaizdoje savo širdį (Ps 62, 8). Jeigu mes tikime, kad lengvai galime įveikti savo baimes ar rūpesčius, su Dievu apie tai mes nekalbėsime. Tačiau tokia tyla gali virsti tragedija.

Mūsų baimės ir rūpesčiai yra asmeninės problemos. Šioms problemoms išspręsti reikalingas tinkamas asmuo, kuris yra stiprus ir mylintis, kuris mus išklausytų ir su mumis kalbėtų. Išsakykime Jam savo baimes ir rūpesčius, užuot mėginę juos spręsti savo jėgomis.

4. Prisiminkime Emanuelį.

Štai pažadas: Dievas yra su mumis. Mūsų nuodėmių atleidimas, bendrystė su Juo – tai Evangelijos esmė. Šventasis Raštas atskleidžia Dievo plano suartėti su žmonija istoriją. Tas suartėjimas tapo įmanomas per Kristaus mirtį, prisikėlimą ir Jo žengimą į dangų. Dabar jau niekas negali atskirti mūsų nuo Jo meilės (Rom 8, 35).

Atidžiai įsižiūrėkime į Dievo žodyje atskleidžiamus paveikslus, kurie padeda pamatyti šią dvasinę tikrovę. 121 psalmėje gausu tokių paveikslų. Štai 5 eil. skaitome: Viešpats – tau šešėlis tavo dešinėje. Dievas yra taip arti tavęs, kad Jis užstoja tave nuo karštos vidudienio saulės.

 5. Šiandien.

Davęs pažadą visada būti šalia, Dievas kreipia mūsų žvilgsnius į šiandieną. Įsivaizduokime, kaip Jis  dykumoje maitino izraelitus mana. Šiandien Jis ir tau duos pakankamai manos, kurią mes suprantame kaip malonę. Ir tai yra viskas, ko tau reikia.

Tik Dievas neduos tau rytdienai skirtos manos jau šiandien. Kitu atveju, tu imtum labiau pasikliauti mana nei Juo. Tad leiskime rytojui pačiam pasirūpinti savimi (Mt 6, 34), kad galėtume susikoncentruoti į bendrystę su Juo.

6. Melskime, kad mūsų tikėjimas augtų.

Jėzus pašaukė mus, tuos mažatikius (Mt 6, 30). Jis ir vėl kviečia mus pažinti Jį labiau, kad galėtume augti ir pasitikėtume Juo, priklausydami Jam kaip vaikai. Mažas tikėjimas nedera su drąsa ir pasitikėjimu. Dievo planas – kad mūsų didelės baimės būtų susietos su dideliu pasitikėjimu, tikėjimu ir ramybe.

Ir šiandien yra tinkamas laikas gilintis ir patikėti Dievo žodžiais, skirtais besibaiminantiems ir nerimaujantiems žmonėms.

  1. Iš www.thegospelcoalition.org

           vertė Jurgita Ratautienė