Prasidėjo adventas – prieškalėdinis susikaupimo laikas, kai pagal ilgaamžę krikščionišką tradiciją derėtų daugiau dėmesio skirti mintims apie Tą, kuris gimė, stebuklingai tarnavo savo laiko žmonėms, mirė už visų žmonių nuodėmes, trečią dieną prisikėlė iš mirusiųjų, atsisėdo Dievo Tėvo dešinėje ir vieną dieną sugrįš į Žemę kaip tikrasis jos Viešpats.
Kalėdos – dovanų metas. Tačiau dabar, advento laiku, būtų teisinga pagalvoti ne apie tas dovanas, kurias dovanosime ar gausime, bet apie didžiausią dovaną, kuri jau padovanota kiekvienam, kuris tiki Dievo Sūnų Jėzų Kristų.
Gimėme ir augome pasaulyje, kuriame mūsų kasdienybė tekėjo ir tebeteka dirbant bei gaunant atlyginimą, o ne dovanas. Esame išmokyti galvoti, jog viską turime užsitarnauti, ir Kūrėjo malonės dovana dažną kartą mums yra tik gražūs žodžiai, kurie nieko nekeičia. Mes vis tiek jaučiamės taip, lyg mums reikėtų užsitarnauti savo tinkamumą Visagalio Dievo akivaizdoje atliekant dievotumo darbus – meldžiantis, skaitant Šventąjį Raštą, darant gerus darbus, tarsi mūsų darbai būtų viso gyvenimo pagrindas, ir net sunku įsivaizduoti, kad gali būti kitaip.
Mūsų gautoji dovana yra kito atliktas be galo didelis darbas. Kai nuoširdžiai tikime Jėzaus Kristaus auka ant kryžiaus už mūsų nuodėmes ir Jo prisikėlimu iš mirusiųjų, esame Kūrėjui visiškai priimtini. Tai ką? Nebereikia melstis, skaityti Šventojo Rašto ir daryti gerų darbų? Tam, kad užsitarnautume savo priimtinumą, – tikrai nebereikia.
Pabandykime įsivaizduoti tokią situaciją: dirbome kokiame nors darbe, kad užsidirbtume pragyvenimui, ir staiga kažkoks asmuo padovanojo mums daugeliui metų į priekį mūsų kasmėnesinį atlyginimą. Eiti į darbą tam, kad užsidirbtume pragyvenimui, mums nebereikia. Tačiau yra darbai, kuriuos norisi daryti ne dėl uždarbio, o iš dėkingumo. Kūrėjo dovana mums atveria duris į naują nepažintą pasaulį, kuriame malda yra bendravimas su konkrečiu Asmeniu, Šventasis Raštas – gyvenimą teikiantys žodžiai, o geri darbai – suteiktos malonės apraiška.
Esame linkę vertinti darbus, nekreipdami dėmesio į tai, kodėl jie yra daromi, ir galvojame, kad svarbiausia, jog būtų pakankamas tų darbų kiekis.
Advento laiku pagalvokime: ar gali dėl savo darbų būti teisus tas, kuris netiki tiesa?