Ačiū Tau, Viešpatie, už mažutėlius! Jie niekada neleis sumeluoti, net jeigu meluotume tik patys sau; jie tokie atviri tiesai ir taip nuoširdžiai pyksta, kai į jų gyvenimus bando įsiveržti neteisybė.O kartais jie tokie puikūs mūsų pačių veidrodžiai, ypač gerai atspindintys mūsų trūkumus ir silpnybes. Ir kaip gerai, kad jie taip trokšta pažinti tiesą. Štai mano dukra, atsigulus vakarais į lovą, vis įduoda vaikišką Bibliją ir prašo paskaityti bent porą istorijų, nors kartais mamai jau akys merkiasi. Skaitome, bandome abi įsivaizduoti to meto įvykius, ieškome panašių situacijų dabartiniame gyvenime, mėginame pažinti begalinę Dievo meilę nuolankiems, silpnesniems, ligotiems, apgautiems, suvargusiems žmonėms. Mano širdis džiūgauja, kad galiu visu tuo dalintis su dukra.
Pamenu, kai pati, dar būdama vaikas, po truputį pradėjau matyti blogį pasaulyje ir mano aplinkoje, suprasti didžiulę jo jėgą. Iki širdies gelmių būdavo skaudu dėl neteisybės šiame pasaulyje, apimdavo baisi neviltis. Kaip liūdna, kad tada nepažinojau Jėzaus, kad Dievas man tuomet buvo taip toli, net ir nuėjus į bažnyčią, kurią lankėme su mama. Tarp gausybės katalikiškų apeigų, kurių metu sekdavau pamaldų eigą, kad tik nepamirščiau, koks dabar tekstas bus skaitomas, ar kada reikės atsiklaupti, Dievas tebuvo tik neįžiūrima viso to dalelė, kuri tikrai nebuvo pajėgi kovoti su mano pasaulio blogiu...
Kaip gerai, kad savo vaikams galime duoti tai, kas guodžia, teikia viltį ir prasmę gyventi. Kaip puiku, kad galime perteikti jiems Dievo meilę ir rūpestį mumis, padėti suvokti, kad nesame palikti šiame pasaulyje likimo valiai, kad Dievas mus nuolat mato, girdi ir rūpinasi mumis, kad padeda mums, kenčia drauge su mumis, kai esame skriaudžiami ir vieniši, kai beprotiškai skauda širdį, kai nė vienas žmogus negali mūsų paguosti. Kaip gerai, kad galime išmokyti mažutėlius melstis, atverti savo širdį Viešpačiui, nusiraminti Jo akivaizdoje, prašyti atleidimo, kai širdelėje apsigyvena nuoskauda ar išdidumas.
Ačiū Tau, Viešpatie, už mažutėlius ir už tai, kad galime juos vesti pas Tave, paguosti juos Tavąja meile, pamokyti juos Tavo išminties ir atskleisti jiems Tavąją tiesą.