Tebūna toli nuo jūsų visokie šiurkštumai, piktumai, rūstybės, riksmai ir piktžodžiavimai su visomis piktybėmis.
Efeziečiams 4, 31
Neapykanta užvaldo palaipsniui. Jos žala iš pradžių panaši į nedidelį įtrūkimą mano automobilio priekiniame stikle. Kai važiavau žvirkeliu, pro šalį dideliu greičiu pralėkė sunkvežimis, ir iš po jo ratų į mano stiklą pataikė akmenukas. Ilgainiui įskilimas virto plyšeliu, o plyšys – vingiuota vaga. Negalėjau vairuoti negalvodamas apie tą nenaudėlį, kuris viršijo greitį. Nors jo paties nebuvau matęs, be vargo galėjau apibūdinti: veltėdis bastūnas, apgaudinėjantis žmoną, mašinoj ant sėdynės visada pasidėjęs šešių alaus butelių pakuotę, o televizorių įjungia taip garsiai, kad neleidžia kaimynams miegoti...
Ar esate kada girdėjęs posakį „aklas įniršis“?
Pasakysiu labai aiškiai: neapykanta apkartins jūsų mintis ir palauš jus patį. Kartėlio našta tiesiog per sunki. Jau ir taip kalnas, į kurį jums reikia kopti, yra ganėtinai status, o jums dar tenka tempti neapykantos ryšulį ant nugaros. Išmintingiausias pasirinkimas – ir vienintelis pasirinkimas – nusimesti pyktį. Jums niekada niekam nereikės parodyti daugiau malonės, nei Dievas jau parodė jums.
Iš Max Lucado knygos „Malonė šiai akimirkai“