„<...> Jėzus pirmiausia pasirodė Marijai Magdalenai,
iš kurios buvo išvaręs septynis demonus“
Morkaus 16, 9
Marija Magdalena buvo baisaus blogio auka. Ji buvo apsėsta ne vieno, o septynių demonų. Šie siaubingi įnamiai sukelia daug skausmo ir žaloja vargšą žmogų, kuriame apsigyvena. Jos būklė buvo beviltiška ir baisi! Jai negalėjo padėti joks žmogus. Jėzaus, ėjusio pro šalį, ji nesišaukė, galbūt Jam net priešinosi veikiama demonų. Jis su valdžia ištarė žodį, ir Marija Magdalietė tapo Jo gydančios jėgos laimikiu. Visagalis Viešpats išvarė visus septynis demonus, ir jie niekuomet nebegrįžo. Koks nuostabus išlaisvinimas! Koks puikus pasikeitimas! Iš beprotybės – į šviesą, iš liūdesio – į ramybę, iš pragaro – į dangų. Ji tuoj pat tapo ištikima Jėzaus sekėja. Ji klausėsi kiekvieno Jo žodžio, sekė Jo keliais, buvo Jo triūso dalininkė. Ji tapo dosniausia pagalbininke, pirmąja iš išlaisvintų dėkingų moterų, kurios tarnavo Jam savo turtu. Kai Jėzus buvo prikaltas ant kryžiaus, Marija prisiėmė Jo gėdą. Mes skaitome, kad iš pradžių žiūrėjusi į Jį iš tolo, ji prisiartino prie pat kryžiaus. Ji negalėjo mirti ant kryžiaus kartu su Jėzumi, bet pasiliko su Juo taip arti, kiek tik įmanoma. Kai Jo palaimintas kūnas buvo nuimtas, ji žiūrėjo, kaip ir kur Jį laidojo. Ji buvo ištikima ir budri tikinčioji, paskutinė palikusi Jėzaus kapą ir pirmoji pamačiusi Jį prisikėlusį. Dėl savo šventos ištikimybės ji pirmoji pamatė mylimąjį rabunį, kuris pašaukė ją vardu, ir ji tapo Gerosios Naujienos nešėja įbaugintiems mokiniams ir Petrui. Malonė ją iš apsėstosios pavertė tarnautoja, išvarė iš jos demonus, padarė ją reginiu angelams, išlaisvino iš šėtono valdžios ir amžinai sujungė su Viešpačiu Jėzumi. O, kad ir aš būčiau toks pat malonės stebuklas!
C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“.