Vaikai yra mąstytojai. Jie užduoda gerų, o kartais net sudėtingų klausimų. Mano vaikai sudėtingiausius teologinius klausimus kėlė būdami 5-8 metų amžiaus. Jie klausinėjo mane apie religijų palyginimą, mirtį, amžinybę, rojų, pragarą, Jėzų, kryžių ir kas bus su žmonėmis, kurie niekada negirdėjo Evangelijos.Įdomu, kad dažniausiai tokie klausimai iškildavo prieš einant miegoti. Suprantu, kad taip vaikai dažnai nori ilgiau nemiegoti, bet į tokius klausimus visada verta atsakyti.
Vienas iš mano vaikų neduodavo man ramybės - vis klausdavo: „Iš kur tu žinai, kad krikščionybė yra tas tikrasis tikėjimas?“ Tai natūraliai atvedė mus prie pokalbio apie Bibliją. Kas ją parašė? Kaip Biblija gali būti Dievo žodis, jei ją užrašė žmonės? Kuo ji skiriasi nuo kitų religijų knygų? Kaip žinoti, kad Biblijoje nėra klaidų? O gal ji mums ko nors nepasako?
Krikščionybė yra grįsta tikėjimu Biblijos autoritetu, įkvėpimu ir patikimumu. Vaikai tai pastebi anksti. Mes sakome jiems, kad reikia pasitikėti Biblija. Kartais jie paklaus (jei, žinoma, išdrįs) - „kodėl“? Pateikiu keletą atsakymų, kurie gali praversti diskutuojant per pietus ar prieš miegą, - taip aš atsakyčiau savo 9 metų dvyniams.
Iš kur mes žinome, kad Biblija yra patikima? Mes žinome, kad mūsų Biblija kalba tą patį, kaip ir Biblija, kurią žmonės skaitė prieš tūkstančius metų, nes yra išlikę daug Biblijos rankraščių. Rasta per 5 tūkst. visos Biblijos ar jos dalių rankraščių, kuriuos galima palyginti tarpusavyje ir su šių dienų Biblija. Nė viena kita senovės knyga neturi tiek išlikusių rankraščių. Daugelio klasikinių darbų rasta po 20 ar mažiau rankraščių.
Tačiau dar svarbesnis nei rankraščiai yra faktas, kad kai mes skaitome Bibliją, ji pelno mūsų pasitikėjimą. Tai - ypatinga knyga! Ji turi valdžią, turi autoritetą. Ją sudaro 66 knygos, parašytos 1 500 metų laikotarpiu, 40 autorių trimis skirtingomis kalbomis (hebrajų, graikų ir aramėjų). Ir ji visa dera, knygos neprieštarauja viena kitai, ji neprieštarauja pati sau. Nereikia būti mokslininku, kad tai pastebėtum. Biblija atsiskleidžia, kaip Dievo žodis tiems, kurie ją skaito. Štai kas sakoma vaikams skirtose pamokėlėse prieš 360 metų:
Klausimas: Kaip žinoti, kad Šventasis Raštas yra Dievo žodis?
Atsakymas: Raštai patys skelbia, kad yra Dievo žodis. Tai įrodo jų galia ir tyrumas, tai, kad visos dalys neprieštarauja viena kitai ir sudaro visumą, kuri skirta šlovinti Dievą. Jie atneša šviesą ir geba įtikinti atsiversti nuodėminguosius, stiprina ir veda tikinčiuosius į išgelbėjimą. Dievo Dvasia liudija per Raštą žmogaus širdžiai, ir tik Ji vienintelė gali įtikinti, kad tai - Dievo žodis (Vestminsterio didysis katekizmas, 4 kl.)
Biblijos autoritetas
Kas nusprendė, kokios knygos turi sudaryti Bibliją? Ne žmonės ar institucijos tai nusprendė, bet Dievas. Kiekviena Biblijos knyga turi savo istoriją, kaip ji buvo įtraukta į Bibliją. Kiekvienu atveju Dievas paragino žmones pripažinti šiuos raštus, kaip atskleidžiančius Šventosios Dvasios valdžią ir jėgą. Todėl apaštalas Paulius rašė: Visas Raštas yra Dievo įkvėptas (2 Tim 3, 16). Apaštalas Petras taip pat sakė: Nes pranašystė niekada nėra atėjusi žmogaus valia, bet kalbėjo Šventosios Dvasios įkvėpti šventi Dievo žmonės (2 Pt 1, 21). Dievas naudojo žmones, tarybas, bažnyčią, kad raštai, kurie nebuvo įkvėpti Dievo (daug keistų ir neteisingų mokymų yra prirašyta), nebūtų įtraukti į Bibliją. Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus, žmonių grupė, bažnyčia ir denominacija paklūsta Šventojo Rašto valdžiai, kaip Dievo apreikštam Žodžiui.
Biblijos neklaidingumas
Kaip žinoti, kad Biblijoje nėra klaidų? Kadangi Raštas yra Dievo įkvėptas (2 Tim 3, 16) ir sukurtas ne žmogaus, bet Šventosios Dvasios iniciatyva, Biblija buvo perrašyta be klaidų - mes vadiname tai neklaidingumu. Raštai - ir pasakojimas, kaip Dievas sukūrė pasaulį, ir istorija apie Dievo planą išgelbėti žmones - buvo parašyti be klaidų. Tikintieji visuomet į Raštą žiūrėjo labai atsakingai - nuo Mozės (Įst 4, 2) iki Psalmių autorių (Ps 19, 7) ir, visų svarbiausia, atsakingai į Raštus žiūrėjo ir pats Jėzus, Dievo Sūnus (Jn 10, 35). Tai nereiškia, kad žmonės, rašę Raštus, buvo neklystantys. Ne, jie buvo tokie pat nuodėmingi kaip ir mes. Tai, kad jie perrašė knygas be klaidų, buvo Dievo stebuklas, panašus į tuos, kuriuos darė Jėzus.
Ar yra išlikusių Biblijos autorių užrašytų originalių kopijų? Ne. Tai kaip mums žinoti, kad išlikusios kopijos yra be klaidų? Čia yra svarbu, kad yra išlikę tūkstančiai rankraščių. Lygindami juos tarpusavyje ir su šių laikų Biblija, įsitikiname, kad tai - labai kruopščiai perrašyta originalo kopija. Dievas pasielgė išmintingai, neleisdamas, kad originalai išliktų, nes mes, žmonės, turime polinkį iš tokių daiktų pasidaryti stabus. Turėdami originalus, galvotume, kad jie yra magiški, mistiški - ar dėl popieriaus, ar dėl rašalo, bet ne dėl to, ką Dievas iš tiesų sako.
Biblijos aiškumas
Ar Bibliją suprasti gali bet kas? Taip, tai ir yra nuostabiausias dalykas! Raštas kalba aiškiai, kad mes žinotume, ko reikia gyvenimui ir dievotumui (2 Pt 1, 3). Ir suaugę, ir vaikai gali skaityti Šventąjį Raštą ar jo klausytis ir suprasti svarbiausius dalykus - kaip būti išgelbėtiems. Tai nereiškia, kad ganytojų ir mokytojų apskritai nereikia, ar kad Biblijoje visiškai viskas yra aišku. Kai kurios Biblijos vietos yra sunkiau suvokiamos (2 Pt 3, 16), todėl Dievas siunčia mums pastorius ir mokytojus, kurie padeda mums pagilinti Biblijos suvokimą ir moko tai pritaikyti (Ef 4, 11). Tačiau Bibliją, suprasti gali visi, kas ją skaito.
Biblijos reikalingumas
Kam mums reikalinga Biblija, kad pažintume Dievą? Daug sužinoti apie Dievą galime stebėdami pasaulį (Rom 1, 20), bet Biblija mums reikalinga, nes svarbiausius dalykus apie save ir šlovingąją Evangeliją Dievas pasirinko atskleisti per savo žodį (1 Sam 3, 21). Dievas nepasirinko kiekvienam atskirai apreikšti per žodį, bet pateikė mums užrašytus Raštus. Tai vėl atskleidžia nuostabią Dievo išmintį. Ar įsivaizduojate, kaip būtų painu, jei kiekvienas teigtų asmeniškai girdintis Dievą kalbant? Kaip mums reikėtų patikrinti, kas yra Dievo žodis, o kas ne? Bet užrašyta Biblija - yra nuoseklus ir patvarus, ilgalaikis Dievo apreiškimas, kad visais amžiais šventieji galėtų suprasti, tikėti ir kovoti už jiems suteiktą tikėjimą (Jud 1, 3).
Biblijos pakankamumas
Ar Biblija pasako mums viską, ką reikia žinoti? Raštas pasako mums viską, ko reikia, kad gyventume dievotai Kristuje (2 Pt 1, 3). Biblija pateikia pakankamai informacijos apie tai, koks yra Dievas, kaip Dievas sukūrė pasaulį, kokie yra žmonės, ir kaip mes pasidavėm nuodėmei, atskleidžia ir Dievo išgelbėjimo planą, kokia bus ateitis, kad galėtume pasitikėti Dievu ir gyventi tikėjimu (Gal 2, 20; 2 Kor 5, 7). Yra daug dalykų, apie kuriuos Biblijoje nekalbama. Dievas nori, kad tam tikrus dalykus mes atrastume tyrinėdami, stebėdami, studijuodami ar per patirtį. Bet, jei kalbėsime apie supratimą, kaip tikint Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu, būti išgelbėtiems nuo Dievo rūstybės, kaip turėti amžinąjį gyvenimą, - Biblija pasako viską, ką turime žinoti (Rom 5, 9; Jn 5, 24). Dievas neprideda prie Biblijos daugiau apreiškimų (Apr 22, 18-19), kaip bando įtikinti kai kurie netikri mokytojai (mormonai, Jehovos liudytojai ar pan.).
Iš www.desiringGod.org
vertė Raimonda Jašinauskienė