„Dėl Dievo gailestingumo raginu jus, broliai, aukoti savo kūnus kaip gyvą, šventą, Dievui patinkančią auką, kaip dvasinį garbinimą.” Rom 12, 1
Apmaudo jausmas – tai sielos narkotikas. Jis verčia širdį smarkiau varinėti kraują ir pažadina energiją. Tačiau kaip narkotiko, taip ir apmaudo kaskart reikia vis daugiau ir dažniau. Galiausiai pasiekiamas pavojingas momentas, kai pyktis nustoja būti tik jausmu ir tampa varomąja jėga. Į kerštą linkęs žmogus nesąmoningai vis tolsta nuo gebėjimo atleisti, mat netekti pykčio jam reiškia netekti energijos šaltinio.
Neapykanta – tai pasiutęs šuo, kuris galiausiai užpuola savo šeimininką.
Kerštas – tai siautulinga liepsna, praryjanti padegėją.
Kartėlis – tai spąstai, į kuriuos įkliūva pats medžiotojas.
O malonė – tai pasiryžimas, kuris juos visus išlaisvina.
/M. Lucado/