Apaštalas Paulius Laiške romiečiams rašo: Taigi, išteisinti tikėjimu, turime ramybę su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų (Rom 5, 1). Anot žodynų, šioje eilutėje apaštalo Pauliaus pavartotas graikiškas žodis eiríni (gr. εἰρήνη) gali reikšti ramybę, saugumą, o tai pat ir taiką. Todėl kai kuriuose Biblijos vertimuose vartojamas būtent žodis „taika“ (rus. мир, angl. peace), kaip antai, Lietuvos Biblijos Draugijos vertime verčiama: Taigi, nuteisinti tikėjimu, gyvename taikoje su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų (Rom 5, 1; LBD). Manyčiau, būtent toks vertimas labai gražiai atskleidžia Evangelijos – Gerosios Naujienos esmę. Tai sutaikinimo su Dievu žinia. Paulius visų savo laiškų įžangose rašo tokius žodžius: Tebūna jums malonė bei ramybė nuo mūsų Dievo Tėvo ir Viešpaties Jėzaus Kristaus! Čia pavartotas tas pats žodis „ramybė“, kuris gali būti verčiamas ir kaip „taika“.
Kai kalbama apie taiką, dažniausiai ji suprantama horizontaliuoju lygmeniu – taika tarp žmonių, tautų, socialinių klasių ar religijų. Tačiau Dievo žodis moko, kad dar svarbesnė taika vertikaliuoju lygmeniu – taika tarp žemės ir dangaus, tarp Dievo ir žmogaus. Būtent nuo jos didžiąja dalimi priklauso ir kitos taikos formos. Kol mūsų protėviai Adomas ir Ieva gyveno taikoje su Dievu, jie puikiai sutarė vienas su kitu, buvo taikoje su savimi bei kūrinija. Kai dėl nuodėmės vertikalioji taika su Dievu nutrūko, pradingo ir vidinė ramybė. Prasidėjo įvairiausios kovos: tarp dvasios ir kūno, tarp vyro ir moters, tarp brolių, tarp žmogaus ir kūrinijos. Ne, tai ne Dievas paskelbė žmonijai karą, nubaudė juos, skirdamas sankcijas, ar izoliavo. Nuo švento Dievo mus atskyrė mūsų pačių purvinos nuodėmės. Viešpaties ranka nesutrumpėjo gelbėti ir Jo ausis neapkurto girdėti, bet jūsų nusikaltimai atskyrė jus nuo jūsų Dievo ir jūsų nuodėmės paslėpė Jo veidą, kad Jis nebegirdėtų (Iz 59, 1–2).
Esminė Evangelijos žinia – Dievas nori sutaikyti mus, žmones, su savimi. Tai viena svarbiausių, o gal ir pati svarbiausia priežastis, dėl ko mes švenčiame Kalėdas: Dievas įsikūnijo Jėzaus Kristaus asmenyje ir gimė mergelės Marijos ir Juozapo šeimoje.
Tam, kad išsipildytų Dievo valia, išsakyta Senojo Testamento pranašystėse, artėjant pirmųjų Kalėdų įvykiams bendradarbiauja dangus ir žemė, angelai ir žmonės. Išeina ciesoriaus Augusto įsakymas surašyti gyventojus (Lk 2, 1), dėl ko nėščiai Marijai kartu su Juozapu tenka keliauti beveik 200 km iš Galilėjos srities miesto Nazareto į Judėjos kraštą. Jėzus Kristus gimsta karaliaus Dovydo gimtajame miestelyje Betliejuje, kaip ir buvo numatęs pranašas Michėjas: O tu, Efrata – Betliejau, nors esi mažas tarp Judo miestų, bet iš tavęs kils Tas, kuris bus valdovu Izraelyje. Jo kilmė siekia pradžios laikus, amžinybės dienas (Mch 5, 2; Mt 2, 6). Netgi tai, kad dėl Erodo įsakymo išžudyti kūdikius Jėzaus šeimai laikinai teks pasitraukti į Egiptą, Dievas išsakė per pranašus: [...] iš Egipto pašaukiau savo Sūnų (Mt 2, 13–15; Oz 11, 1).
Kalėdos – Viešpaties Jėzaus gimtadienis – turi savo ženklus: tai Dievo pasiųsti angelai, skelbiantys žemei ramybę bei taiką, iš Šventosios Dvasios pastojusi Galilėjos krašto mergelė ir Kūdikis. „Prašyk Viešpatį, savo Dievą, ženklo iš požemio gilybių ar dangaus aukštybių“. [...] Pats Viešpats duos jums ženklą. Štai mergelė taps nėščia, pagimdys sūnų ir pavadins jį Emanueliu [...] tai reiškia: „Dievas su mumis“ (Iz 7, 11. 14; Mt 1, 23). „Ir štai jums ženklas: rasite kūdikį, suvystytą ir paguldytą ėdžiose.“ Staiga prie angelo pasirodė gausi dangaus kareivija, šlovinanti Dievą: „Šlovė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė [taika] ir palankumas žmonėms!“ (Lk 2, 12–14).
Kūdikis, kurį Betliejuje aplankė piemenys ir išminčiai iš Rytų, nebuvo paprastas kūdikis. Apie Jo gimimą pranašas Izaijas dar prieš 700 metų iškilmingai kalbėjo: Kūdikis mums gimė, sūnus mums duotas. Ant jo peties viešpatavimas, jis vadinsis Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės [Taikos] Kunigaikštis. Jo viešpatavimas plėsis ir taikai nebus galo (Iz 9, 6–7).
Kūdikis pavadinamas Ramybės (Taikos) Kunigaikščiu [rus. Князь мира, ang. Prince of Peace], kurio dėka taika plėsis ir jai nebus pabaigos. Būtent Jis taps mūsų sutaikinimu, grąžins taiką tarp dangaus ir žemės, Dievo ir žmogaus, į išteisintų ir sutaikytų žmonių širdis atneš tikrą, ne apgaulingą ramybę. Minėtas graikiškas žodis eiríni (εἰρήνη) – ramybė, taika atitinka ir hebrajų kalbos žodį Šalom, reiškiantį vidinę ramybę ir taiką kitų atžvilgiu, kuris vartojamas kaip pasisveikinimas ir palinkėjimas. Taigi Jėzus Kristus yra mūsų Šalom – taika ir ramybė, savo gyvenimu, mirtimi bei prisikėlimu sutaikęs mus su mūsų Kūrėju. Kalėdos – tai Gerosios Naujienos skelbimas apie Dievo norą sutaikyti mus, žmones, su Juo, su pačiais savimi ir mūsų artimaisiais.
O visa tai iš Dievo, kuris per Jėzų Kristų sutaikino mus su savimi ir davė mums sutaikinimo tarnavimą. Tai Dievas Kristuje sutaikino su savimi pasaulį, nebeįskaitydamas žmonėms jų nusikaltimų, ir davė mums sutaikinimo žodį. Taigi mes esame Kristaus pasiuntiniai, tarsi pats Dievas prašytų per mus. Kristaus vardu maldaujame: „Susitaikinkite su Dievu!“ (2 Kor 5, 18–20).