Tai buvo istorinis įvykis. Pirmasis amžius. Jeruzalėje vyko didelė religinė šventė, kurią izraelitai švenčia ir šiais laikais. Paskutinę šventės dieną Jėzus Kristus stovėjo šventyklos kieme ir šaukė susirinkusiai miniai: Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės (Evangelijos pagal Joną 7 skyriaus 37–38 eilutės).
Atrodytų, ką bendro su mumis turi tas tolimos praeities įvykis? Kodėl jis buvo užrašytas, ir mes apie jį skaitome po dviejų tūkstantmečių? Kokį troškulį turėjo omeny Jėzus, šaukdamas susirinkusiai miniai?
Evangelijos autorius trumpai paaiškina, ką Kristus turėjo minty: Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas (ten pat, 39 eilutė).
Tuomet šventėje nuskambėję Jėzaus žodžiai nebuvo skirti tik ten susirinkusiai miniai. Jie ir šiandien skamba apreikšdami Kūrėjo norą numalšinti giliausią žmogaus sielos troškulį. Joks žmogus pats to negali padaryti. Žemėje nėra tokio vandens, kuris iš tiesų pagirdytų trokštančią žmoniją.
Karta po kartos įvairiausiais būdais stengiasi tai padaryti, tačiau vėl ir vėl tampa akivaizdu, jog eilinis atrastas atsakymas nieko iš esmės neišsprendžia.
Atrodo, pasistatysime tvirtovę nuo visų priešų, įvesime visuotinę tvarką, pasieksime visas aukštumas ir patys sukursime amžinos jaunystės eliksyrą. Keista viltis vis šmėžuoja prieš akis, kad štai ateinanti karta jau pasieks išsvajotą tikslą.
Tačiau kiekvieną kartą tenka įsitikinti, kad be mus sukūrusio Asmens neįmanoma tai padaryti. Giliausią sielos troškulį gali numalšinti tik mūsų Kūrėjas. Jis teikia Tiesos Dvasią, be kurios mes liekame nepagirdomai trokštantys. Ta Dvasia mus gali pasiekti dėl vienintelės priežasties – todėl, kad Jėzus paaukojo save ant kryžiaus už mūsų nuodėmes ir mes tuo patikėjome – išgirdome Jo balsą, atsiliepėme į Jo kvietimą.
Kūrėjas savimi malšina mūsų troškulį. Jis yra gyvojo vandens šaltinis. Jis vienintelė kiekvieno žmogaus viltis. Jis vis dar šaukia: Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria!