„Kas yra Kristuje, tas yra naujas kūrinys. Kas buvo sena, praėjo, štai atsirado nauja“. 2 Kor 5, 17
Ar esate patyręs, kaip po jūsų kojomis įsitikinimų pamatas? Atrama subyra, jūsų akys pilnos siaubo, ir štai jūs lekiate žemyn.
Ką dabar darysite? Kai nupuolame, galime to nepaisyti. Galime neigti, iškreiptai aiškinti situaciją. Arba galime pažiūrėti tiesai į akis.
Nuo Dievo nieko nenuslėpsime. Išpažinti savo nuodėmes – tai nereiškia pasakyti Dievui, ką padarėme. Jis ir taip žino. Išpažinti Dievui nuodėmes – vadinasi, nuolankiai ir paprastai sutikti su Juo, kad mūsų veiksmai buvo neteisingi.
Kaip Dievas gali pagydyti tai, ką mes neigiame esant? Kaipgi Jis mums dovanos, jei neprisipažinsime esą kalti? Taip, ir vėl tas nemalonus žodis „kaltė“! Argi ne jo mes vengiame? Daugelis bodisi kaltės sąvokos. Bet kaltės pripažinimas reiškia ne ką kita, kaip mūsų gebėjimą skirti gera nuo blogo. Kas pripažįsta esąs kaltas, tas parodo, jog trokšta būti geresnis negu yra. Taigi kaltė yra štai kas: sveikas apgailestavimas dėl to, kad pasakėme Dievui viena, o padarėme kita.
/ Max Lucado/
@gyviejisaltiniai.lt