Artėjant metui, kai Jėzus turėjo būti paimtas aukštyn, Jis ryžtingai nukreipė savo žingsnius į Jeruzalę (Evangelijos pagal Luką 9 skyriaus 51 eilutė).
Šventasis Raštas liudija, kad Jėzus iš Nazareto, niekada niekam nemelavęs ir netikėjęs melu, savo valia pasirinko mirtį ant kryžiaus, kad prisiimtų visų žmonių nuodėmes ir tuos, kurie juo patikės, sutaikytų su Kūrėju. Jis gimė ir gyveno žemėje tam, kad įvykdytų jį siuntusio dangiškojo Tėvo valią ir išgelbėtų žmones iš pražūtingos melo vergystės.
Žmonijos nuopuolis prasidėjo pirmiesiems žmonėms patikėjus melu. Tai buvo Kūrėjo leistas pasitikėjimo testas: kuo mūsų protėviai tikės – tiesa ar melu? Deja, jie patikėjo melaginga propaganda – jie patys gali būti kaip dievai, bet Kūrėjas siekia juos apriboti ir todėl gąsdina, sakydamas, kad jie mirs, jei paragaus draudžiamo vaisiaus.
Dabar gali pasirodyti labai keista, kad būtent per tokį, daugelio žmonių požiūriu, biblinėje legendoje papasakotą protėvių poelgį į visos žmonijos gyvenimą įėjo blogis, kurio apraiškas šiandien matome visose gyvenimo srityse ir visuose žmonėse. Aišku, vienais atvejais jis tiesiog bado akis, o kitais yra prisidengęs padorumo skraiste. Tokiais atvejais, kaip šiandieninė Rusijos agresija, atvirai matome nuodėmės veidą. Ryžtingai palaikydamos Ukrainos pasipriešinimą ir nepasiduodamos agresoriaus propagandai demokratinės šalys jį įveiks. Tačiau visa žmonijos istorija liudija, kad atsiribojęs nuo Kūrėjo nė vienas žmogus negali įveikti paveldėtos nuodėmės – giliai mūsų sielose glūdinčio melo, jog patys sugebame nuspręsti, kas yra gerai, o kas ne.
Kiekvienam žmogui reikia Gelbėtojo, galinčio išvaduoti iš šios nelaisvės ir sugrąžinti į tiesos kelią.
Ačiū Dievui, kad Jis tai padarė, pats tapęs vienu iš mūsų ir ryžtingai ėjęs įvykdyti savo misijos. Turėtume būti Jam ypatingai dėkingi už tokį pasiryžimą, nes patys buvome ir esame visiškai bejėgiai savo sielose įveikti melą.
Kaip ukrainiečių ryžtas ginti savo šalį įkvepia kitų šalių žmones nesuglebti ir palaikyti kovojančius, taip tuo labiau Viešpaties ryžtas aukotis už mus ant kryžiaus turėtų įkvėpti pasitikėjimą Juo, kad atsivertume Jo gelbstinčiai malonei.
Todėl <...> nusimeskime visus apsunkinimus bei lengvai apraizgančią nuodėmę ir ištvermingai bėkime mums paskirtose lenktynėse, žiūrėdami į mūsų tikėjimo pradininką ir atbaigėją Jėzų (Laiško hebrajams 12 skyriaus 1–2 eilutės).