Tie žmonės, kalbant šių dienų kategorijomis, save laikė progresyviais. Jie taip savęs nevadino, bet buvo įsitikinę, jog yra nepalyginamai pažangesni už konservatyviuosius savo tautiečius. Jie laikėsi iš tėvų paveldėtų religinių tradicijų, bet savaip jas interpretavo. Apie juos žinome iš pirmojo amžiaus istorinių dokumentų. Tai buvo tuometinio Izraelio aukštieji dvasininkai, galima būtų sakyti – tautos elitas. Juos vadino sadukiejais. Jie buvo įsitikinę, jog kartu su žmogaus kūnu miršta ir jo siela.
Sadukiejai rėmėsi tik Mozės penkiaknyge, dar vadinama Įstatymu. Likusių Senojo Testamento knygų jie nelaikė pakankamai autoritetingomis. Kadangi Mozės penkiaknygėje tiesiogiai nekalbama apie mirusiųjų prisikėlimą, jie buvo įsitikinę, kad tokio prisikėlimo ir nebus.
Paskutinę savo gyvenimo žemėje savaitę Jėzus Kristus mokė žmones šventykloje. Kai didelė minia Jo klausėsi, atėjo keli sadukiejai ir viešai uždavė Jam suktą klausimą apie mirusiųjų prisikėlimą, remdamiesi Mozės duotu nurodymu: Jei broliai gyventų kartu ir vienas jų mirtų bevaikis, mirusio žmona neištekės už svetimo, bet jos vyro brolis įeis pas ją ir ves ją, kad atliktų vyro brolio pareigą (Pakartoto įstatymo knygos 25 skyriaus 5 eilutė). Jie papasakojo istoriją apie septynis brolius ir vieną moterį. Pirmasis brolis vedė tą moterį ir mirė bevaikis. Taip atsitiko ir visiems likusiems broliams. Galiausiai mirė ir ta moteris. Baigę pasakoti, jie paklausė, kurio žmona ji bus mirusiesiems prisikėlus.
Sadukiejai manė, jog rado neišsprendžiamą Šventojo Rašto prieštaravimą, kuris leidžia daryti akivaizdžią prielaidą, kad mirusiųjų prisikėlimo nėra. Jie galvojo, jog tokiu būdu parodys, kad Jėzus, mokydamas apie mirusiųjų prisikėlimą, klaidina žmones, ir sumenkins Jo autoritetą žmonių akyse.
Tačiau Jėzaus atsakymas nustebino visus klausiusius. Sadukiejai klydo, nes labai paviršutiniškai skaitė Raštą ir nesuvokė Dievo galybės, apribodami ją savo supratimu apie būsimąjį pasaulį. Pasirodo, geriausiai žinomas Įstatymo epizodas, kai Izraelio Dievas pasirodė Mozei degančiame krūme, liudija apie mirusiųjų prisikėlimą. Kūrėjas pasakė Mozei, kad Jis yra Abraomo, Izaoko ir Jokūbo Dievas. Tie izraelitų protėviai buvo jau seniai mirę, tačiau Kūrėjas nėra mirusiųjų, bet gyvųjų Dievas. O prisikėlę iš mirusiųjų teisieji žmonės bus amžinos būtybės ir gyvens kitokį, tobulesnį gyvenimą nei dabar.