„Mūsų viltis VIEŠPATYJE, – jis mūsų pagalba ir skydas.”
Psalmynas 33, 20
Kartais susidaro įspūdis, kad niekas nepasikeis. Užsitęsus sunkumams gali atrodyti, kad maldos atsimuša tarsi žirniai į sieną. Galbūt šiandien tu kaip Dovydas šauki: „Kiek ilgai, VIEŠPATIE? Nejau amžinai mane užmirši?“ (Psalmynas 13, 2).
Bet nenusimink ir būk drąsus. Tamsusis laikotarpis tęsis tik tol, kol Dievas pasieks savų tikslų. Dangiškasis Tėvas puikiausiai supranta tavo ribotumą.
Tu gali ištverti. Tu pereisi ir nugalėsi susidariusią situaciją. Kaip? Dažnai gręždamasis į savo Gelbėtoją – melsdamasis ir per Jo žodį. Kai pasijunti silpnas, eik prie Jo malonės sosto ir semkis stiprybės, net jei tai daryti reikės kas dvi minutes. Viešpats tikrai palaikys tave. Jis nori pamokyti tave savo kelių, išugdyti tavyje savo charakterį ir auginti tavo tikėjimą. Pasikliauk Juo.
Bičiuli, tik nenuleisk rankų! Šis skausmas praeis ir pasibaigs. Tu įveiksi iškilusį sunkumą, tavo aplinkybės pasikeis. Savo žvilgsnį išlaikyk nukreiptą į Dievą. Tikėk, kad Jis tave išsaugos ir panaudos įgyvendindamas savo siekius.
Viešpatie, Tu esi mano viltis. Dėkoju, kad palaikai mane. Dėkoju, kad mokai savo kelių tamsiuoju laikotarpiu. Amen.
Jo artume... su viltimi lauk Dievo išvadavimo.
/Č. F. Stenlis/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“