„Aš esu vynmedis, o jūs šakelės. Kas pasilieka manyje ir Aš jame, tas duoda daug vaisių.” Jn 15, 5
Jėzus Kristus yra vynmedis. Tai nuostabus pavyzdys to, kad Jis teikia pasauliui gyvenimą. Evangelijoje pagal Joną 10, 10 Jis sako: „Aš atėjau, kad žmonės turėtų gyvenimą, kad apsčiai jo turėtų.”
Reikia turėti gyvą ryšį su Kristumi. Žmogus, gyvenantis be Kristaus, yra lyg nuo kamieno nukirsta šaka. Mūsų gyvenimo prasmė – būti gyvomis šakomis ir nešti vaisių. Tai mūsų gyvenimo užduotis.
Turime atsiverti ir priimti Jėzaus jėgą, kad ji padėtų užauginti mumyse Dvasios vaisių. Mes žinome, kad nešti Dvasios vaisių yra didelė atsakomybė, tačiau nesugebame to padaryti patys. Guodžia tai, kad reikia ne mūsų pačių sugebėjimų, jėgų ir išmanymo, bet atsiverti pripildančiai ir atleidžiančiai Dievo jėgai, kiekvieną akimirką pasirengusiai tekėti iš vynmedžio kamieno į šakas.
Mums atsivėrus, Kristus suteiks visa, ko tik reikia, kad būtume vaisingos šakos. Neklausiama, ar esame didelės, ar mažos šakos. Svarbu tik tai, ar esame gyvos šakos. Ar esame aukštai medyje, ar žemai, taip pat nieko nereiškia. Svarbu tik tai, kad būtume ten, kur Kristus mus paskyrė, nes Jis nori, kad mes ten būtume.
Svarbu būti Kristuje. Vadinasi, ryšys su Jėzumi turi būti atnaujinamas kiekvieną dieną. Tie, kurie yra Jame, duoda vaisių. Tarp visų kitų Dvasios vaisių yra ir meilė, malonumas bei gerumas. Prisiminkime tai šiandien, kad žmonės, su kuriais bendraujame, galėtų džiaugtis Dvasios vaisiais: meile, malonumu ir gerumu, kurių patys esame gavę iš Jėzaus. Be Jo mes negalime nieko nuveikti. Jis augina mumyse Dvasios vaisius.
/H. Neimanas/