Jauni vyrai buvo atsidėję maldai. Su jais kartu meldėsi ir moterys, atlydėjusios Jėzų į Jeruzalę. Kasdienės maldos vyko jau devynias dienas. Kaip tai atrodė, dabar galime tik spėlioti. Greičiausiai jie meldėsi, kaip Jėzus Kristus buvo juos išmokęs. Nors, kita vertus, sunku pasakyti, nes jie pakankamai uoliai laikėsi pirmojo amžiaus judaizmo tradicijų ir dar nebuvo aiškiai supratę, kad prasidėjo visiškai naujas laikas.
Treji metai buvimo su Kristumi, daugybė matytų stebuklų, senųjų pranašysčių išsipildymo skelbimas keitė tuos paprastus jaunus vyrus. Patirdami visa tai jie svajojo apie greitą Jėzaus, jų mokytojo, viešpatavimą, apie ateinančią Dievo karalystę – politinę Jo valdžią Izraelyje.
Galiausiai jie patyrė neįsivaizduojamą savo lūkesčių griūtį. Jų mokytoją nukryžiavo. Turėtos viltys žlugo. O trečią dieną įvyko tai, ko jie nesitikėjo ir nelaukė, Jėzus prisikėlė iš numirusiųjų. Per keturiasdešimt dienų jis pateikė jiems daugybę įrodymų, kad iš tiesų yra gyvas. Tuomet liepė jiems nesitraukti iš Jeruzalės, kol ant jų nužengs Šventoji Dvasia, o pats jų akyse ėmė kilti aukštyn, ir debesis jį paslėpė nuo jų akių. Jie vis aiškiau suprato, kad yra Kūrėjo pasiuntiniai, Kristaus prisikėlimo liudininkai, tačiau kas įvyks, kai išsipildys Jėzaus duotas pažadas, galėjo tik spėlioti.
Melstis rinkosi nemažas Jėzaus pasekėjų būrys. Dešimtą dieną jų buvo susirinkę apie šimtas dvidešimt vyrų ir moterų. Jie meldėsi tuose namuose, kuriuose kartu su Jėzumi šventė paskutinę Paschą. Ir staiga įvyko kažkas visiškai nelaukto: iš dangaus pasigirdo ūžesys, lyg pūstų stiprus vėjas, susirinkusiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie nusileido ant kiekvieno iš jų, – visi tapo pilni Šventosios Dvasios ir ėmė kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti. Nedrąsos ir atsargumo neliko. Jėzaus mokiniai nesigėdijo to, kas su jais vyko, nors į tą vietą subėgo didelė minia žmonių. Apie tokią drąsą dar visai neseniai jie negalėjo net pasvajoti.
Buvęs žvejys apaštalas Petras susirinkusiems kalbėjo ypatingai aštrius žodžius: Dievas padarė Viešpačiu ir Kristumi tą Jėzų, kurį jūs nukryžiavote (Apaštalų darbų 2 skyriaus 36 eilutė).
Ant tikinčiųjų nužengė Visagalis Dievas Šventoji Dvasia, kad Kristaus Evangelija pasiektų daugelio žmonių širdis.