Kalbėdamas minioms Jėzus iš Nazareto pasakė palyginimą apie žmogų, sėjantį javus. Jam besėjant, vieni grūdai nukrito palei kelią, buvo sumindžioti, ir padangių paukščiai juos sulesė. Kiti nukrito ant uolos, ir išdygę nudžiūvo, nes trūko drėgmės. Kiti nukrito tarp erškėčių, ir tie, kartu išaugę, nusmelkė juos. O dar kiti nukrito į gerą žemę ir išaugę davė šimteriopą derlių (Evangelijos pagal Luką 8 skyriaus 5–8 eilutės). Jėzaus mokiniai paklausė, ką reiškia šis palyginimas. Jis jiems paaiškino, jog sėkla yra Dievo žodis, o skirtingos dirvos – tai skirtingai to žodžio klausantys žmonės.
Skelbiamą žodį girdėjo visi, bet anaiptol ne visi jį suprato ir brangino. Pirmieji iš viso liko nieko nesupratę, kiti trumpam apsidžiaugė išgirsta žinia, bet dėl patiriamų sunkumų greitai nuo jos nusisuko, dar kitų išgirstus žodžius užgožė kasdieniai rūpesčiai bei malonumai. Regima kasdienybė jiems atrodė vertingesnė už amžinojo gyvenimo žodžius. Vaisių neša tik tie, kurie atidžiai klauso, supranta tai, ką girdi, ir brangina bei saugo širdyje išgirstą žinią.
Kodėl galime sakyti, kad Jėzaus žodžius girdėjo visi? Jėzus pats tai pasakė, aiškindamas palyginimą savo mokiniams: niekas uždegto žiburio neslepia, bet stato į žibintuvą, kad žmonės matytų šviesą, ir nėra nieko paslėpto, kas nebūtų atskleista. O tai pasakęs jis perspėjo klausiusius, į ką jie turėtų atkreipti dėmesį, kad būtų gera dirva: Tad žiūrėkite, kaip klausotės. Kas turi, tam bus duota, o iš neturinčio bus atimta ir tai, ką jis tariasi turįs (ten pat 18 eilutė). Anuomet Jėzaus pasakytas perspėjimas skamba ir mums.
Kad suprastume, koks rimtas yra šis perspėjimas, evangelistas Lukas iš karto po Jėzaus žodžių papasakoja, kaip pas Jį atėjo Jo motina ir broliai, bet negalėjo prieiti per minią. Jėzui pranešė apie tai, tačiau Jis atsakė, kad Jo motina ir broliai yra tie, kurie klauso Dievo žodžio ir jį vykdo.
Artimiausi Jėzaus giminės tarėsi turį teisę į Jį, bet Jis parodė, kad tikrieji Jo giminės yra Jo pasekėjai. Kas turi, tam bus duota, todėl žiūrėkime, kaip klausomės.