„Paėjęs kiek toliau, Jėzus parpuolė veidu į žemę ir meldėsi…“
Čia atskleista keletas pamokančių Viešpaties kančios maldos bruožų.
Ta malda buvo nuošali. Jis pasitraukė netgi nuo savo trijų mylimų mokinių. Tikintysis, daug melskis vienas, ypač kai tau sunku! Tau neužteks maldos su šeima, maldos su draugais ar maldos bažnyčioje. Jos yra labai nuostabios, bet pats geriausias kvapas kils iš tavo asmeninės maldos, kai tavęs negirdi niekas, tik Dievas.
Tai nuolanki malda. Lukas rašo, kad jis atsiklaupė, kitas evangelistas sako, kad „Jis krito veidu į žemę“. Kur tada turėtų būti tavo, kaip nuolankaus tarno, kuris tarnauja tokiam Viešpačiui, vieta? Kokios dulkės ir pelenai turėtų dengti tavo galvą? Nuolankumas – geras maldos pamatas. Negalime tikėtis ką nors gauti iš Dievo, kol nenusižeminsime, kad Jis galėtų mus išaukštinti tinkamu metu.
Tai Sūnaus malda: „Abba, Tėve“. Atėjus sunkumams, suprasi, kokia tvirtovė yra tavo įsūnystė. Tu neturi jokių pavaldinio teisių, nes esi praradęs jas dėl išdavystės, bet niekas negali paneigti vaiko teisių į Tėvo apsaugą. Nebijok melstis: „Mano Tėve, išgirsk mano šauksmą“.
Taip pat tai buvo atkakli malda. Nenutilk, kol nelaimėsi. Būk kaip ta įkyri našlė: jos pirmasis prašymas buvo atmestas, bet ji pasiekė, ko norėjo, savo atkaklumu. Nepaliauk melstis, budėk dėkinga širdimi.
Pagaliau ši malda – tai atsisakymas savo valios. „Tebūnie ne mano, bet Tavo valia“. Pasiduok, ir Dievas pasiduos. Tebūnie Dievo valia, ir Dievas suteiks, kas tau būtų geriausia. Atiduok maldą į Jo, kuris žino, kada duoti, ką duoti, kaip duoti ir ką sulaikyti, rankas. Jei melsiesi nuoširdžiai, atkakliai, nuolankiai ir atsisakysi savo valios, tikrai laimėsi.
C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“