Meilė Dievui

Kiekvienas skaitęs Šventąjį Raštą ar nors truputį susilietęs su krikščionybe yra girdėjęs didžiausiąjį Dievo įsakymą. „Mylėk Viešpatį, savo Dievą, visa savo širdimi, visa savo siela ir visu savo protu.“ Tai pirmasis ir didžiausias įsakymas. Antrasis – panašus į jį: „Mylėk savo artimą kaip save patį.“ Šitais dviem įsakymais remiasi visas Įstatymas ir Pranašai (Evangelijos pagal Matą 22 skyriaus 37–40 eilutės). 

Ką reiškia mylėti Dievą? Kristaus apaštalai mus moko, jog antrojo įsakymo vykdymas parodo, ar mes iš tiesų vykdome pirmąjį. Jei kas sako: „Aš myliu Dievą“, o savo brolio nekenčia, – tas melagis. Kas nemyli savo brolio, kurį mato, kaip gali mylėti Dievą, kurio nemato? Mes turime tokį Jo įsakymą: kas myli Dievą, turi mylėti ir savo brolį (Apaštalo Jono Pirmojo laiško 4 skyriaus 20–21 eilutė). 

Nors šie du įsakymai labai tampriai sujungti, meilė Dievui yra daugiau nei meilė artimui. Dievą mums įsakyta mylėti visa savo esybe, o artimą – kaip save patį. Apaštalas Jonas mums pasako ne vien tai, kas parodo, jog mylime Dievą, bet ir tai, kokiu būdu savo meilę jam išreiškiame. Nes tai yra Dievo meilė – Jo įsakymus vykdyti (ten pat, 5 skyriaus 3 eilutė).

Atrodytų, tarsi ir viskas aišku. Tačiau skaitydami Šventąjį Raštą sužinome, jog yra vienas Dievas trijuose asmenyse – Dievas Tėvas, Dievas Sūnus ir Dievas Šventoji Dvasia. Negalime mylėti Dievą, bet atmesti ar paniekinti Sūnų Jėzų Kristų. Negalime mylėti Jėzų ir žeminti Dievą Šventąją Dvasią. Negalime mylėti Dievo Dvasią, bet nebranginti Jos įkvėpto Šventojo Rašto ir neskirti jam kasdienio dėmesio. Negalime studijuoti Šventąjį Raštą ir nepuoselėti per Šventąją Dvasią asmeninio santykio su Kristumi, o per Jį – su dangiškuoju Tėvu.

Kaip mes pamilstame Kūrėją? Pažindami tą meilę, kuria Jis mus pamilo.

Kas nemyli, tas nepažįsta Dievo, nes Dievas yra meilė. O Dievo meilė pasireiškė mums tuo, jog Dievas atsiuntė į pasaulį savo viengimį Sūnų, kad gyventume per Jį. Meilė – ne tai, jog mes pamilome Dievą, bet kad Jis mus pamilo ir atsiuntė savo Sūnų kaip permaldavimą už mūsų nuodėmes (ten pat, 4 skyriaus 8–10 eilutės).