Mes su žmona užauginome tobulus vaikus. Būdami dešimties metų jie jau mokėjo mintinai Naująjį Testamentą, o kiekvieną rytą išsivalę dantukus ateidavo prie pusryčių stalo giedodami linksmas giesmeles. Gana anksti jie patys pasisiūlė išsiskalbti savo drabužius ir niekada neturėjo jokių problemų dėl mokslų. Jie niekada nekeldavo balso prieš mamą, o mane iki šiol vadina „brangiausiu tėčiu“. Nepamenu, kada man teko juos drausminti. Jie draugiškai viskuo dalijosi tarpusavyje ir niekada dėl nieko nemurmėjo.
Taip, žinoma!
Tačiau juk tobulų vaikų nėra. Mano žmona ir aš neužauginome tobulų vaikų, kaip tobulų vaikų neužaugino ir mano ar jūsų tėvai. Žmonija yra kritusi, mes gyvename nuodėmės paveiktoje planetoje. Jūs esate nusidėjėliai, kaip ir jūsų vaikai. Jiems trūksta Dievo šlovės ir jie nepateisina savo netobulų tėvų lūkesčių.
Tačiau ne viskas prarasta. Būdamas tėčiu, niekada nepasiduokite, net jei tobulumas ir atrodo nepasiekiamas. Dievas suteikia daugiau nei pakankamai malonės, kad kompensuotų mūsų, kaip tėčių, netobulumus. Net ir netobulų tėvų vaikai – jūsų vaikai – gali tapti Dievo džiaugsmu.
Kai svajonės susiduria su realybe
Lūkesčiai sukelia stiprias emocijas, o nepateisinti lūkesčiai – dar stipresnes. Kai mūsų lūkesčiai susiduria su realybe, nesuderinamumas gali prasiveržti visa puokšte emocijų – nuo kančios iki deginančio pykčio. Dažniausiai tai būna pyktis. Pyktis kyla, kai žmonės elgiasi taip, kaip jūs nesitikite, arba nedaro to, ko tikitės.
Troškimai gimdo klaidingas prielaidas, kurias seka nesąmoningai susikuriami vaizdiniai, panašūs į šiuos:
- Kitaip nei kiti vaikai, mano vaikai nedarys netvarkos ir bažnyčioje nesielgs netinkamai.
- Jei mano vaikai nesimokys universitete, aš prarasiu autoritetą bendruomenėje.
- Mano vaikai atspindės tik geruosius mano bruožus, o ne mano silpnybes ar nuodėmingus požiūrius.
- Mano vaikai bus dvasingesni nei jų bendraamžiai.
Jei norite elgtis išmintingai ir išvengti staigių emocijų pokyčių, reikia laimėti nepaliaujamai besitęsiantį lemiamą mūšį ir suderinti savo lūkesčius su realybe. Tie vaikai, kuriuos taip labai mylite, tikrai nusidės. Kaip nusidedate ir jūs. Rūpindamiesi savo vaikais neignoruokite realybės – savo nuodėmingos prigimties. Jūsų vaikai ne tik gyvena su jūsų nuodėme, jie ją paveldi.
Tačiau tėvystės nereikia bijoti. Tėvystės baimė atskleidžia netinkamą meilę, kuriai, jūsų manymu, gresia pavojus, pavyzdžiui, jūs itin branginate savo reputaciją, kurią jūsų vaikai gali sugadinti, arba per didelį dėmesį skiriate savo dienotvarkei, kurią dar labiau sujaukia jūsų vaikai, kai jūs ir taip jau vėluojate... Tačiau tvirtai Dievo meilei pavojus niekada negresia ir, jei jūsų auklėjimo tikslas – kreipti dėmesį į Jo meilę, jums nėra ko baimintis.
Pagrįsti lūkesčiai
Kai kurie lūkesčiai tikrai išsipildys. Tik galite būti tikri, kad jūsų tėvystės planas niekada nebus įgyvendintas papunkčiui. Jūsų tėvystės planas nėra tobulai išmintingas, nes jūs nesate tobulai išmintingas. Mano žmona turi plakatą su užrašu: „Žmogus planuoja, o Dievas juokiasi.“ Priešingai nei jūsų planai, Dievo planas jūsų tėvystei yra tobulas. Ne jūs viską sprendžiate. Galutinį žodį taria Jis. Ir būdamas tobulas, jūsų vaikams Jis paskyrė būtent jus būti jų tėvais.
Vis dėlto tėvystė yra nuolankumo reikalaujanti patirtis. Jūsų tėvystė nebus be trūkumų, kaip ir jūsų santuoka nebus be nusivylimų. Jūs tikrai dėl ko nors apgailestausite – kad nebuvote geresnis tėvas, kad savo vaikams perdavėte savo netobulumus, kad išliejote ant jų savo pyktį dėl to, jog jie panašūs į jus, kad nežinote tiek, kiek norėtumėte žinoti...
Mano vaikai dabar jau vidutinio amžiaus ir patys turi Dievo jiems dovanotas nuostabias šeimas. Vienas iš mano nusivylimų, kurio nebuvau numatęs ir nesitikėjau, yra tai, kad mano vaikai neperdavė savo vaikams kai kurių dalykų, kurių aš juos mokiau. Pavyzdžiui, kai mano vaikai dar gyveno su mumis, mes diskutuodavome įvairiais klausimais – nuo Čarlzo Finėjaus raginimo išpažinti nuodėmes, įvairių tykančių pagundų (viliojančių drabužių) iki giedojimo drauge vertės. Bet dabar, būdamas seneliu, nebegirdžiu, kad to būtų mokomi anūkai. Tačiau mano vaikai myli savo vaikus, tik kreipia juos prie Jėzaus kitokiais būdais, nei aš juos mokiau.
Taigi yra ir kita lūkesčių „medalio pusė“. Dievas dovanoja aplinkybes, kai vaikai net pranoksta jūsų lūkesčius ir tuomet galvojate, kad jūs norėtumėte būti kaip jie. Kai kurie mūsų vaikai kiekvieną dieną priima kaip naują galimybę, pamiršdami praėjusios dienos skaudulius. Kiti yra labai dosnūs, dar kiti nepasiduoda bendraamžių spaudimui. Kitaip tariant, jūsų vaikai augina jus. Vaikai yra Dievo instrumentas jums pašventinti, padedantis jums bręsti, kad išsipildytų Dievo planas – kad jūs taptumėte panašus į Kristų.
Klausimai tėvams
Ką tėčiai, turėdami pagrįstų lūkesčių, galėtų padaryti, kad pašalintų bent kai kuriuos netobulos tėvystės trūkumus?
Tėvai, kurie turi teisingą santykį su Dievu, turės teisingą santykį ir su vaikais. Tad kokie jūsų santykiai su dangiškuoju Tėvu? Ar jūs pirmiausia ieškote Jo karalystės ir Jo teisumo, pasitikėdami, kad visa kita bus jums pridėta (Mt 6, 33)? Ar žmonės, kurie jus pažįsta, pasakytų, kad jūs iš tiesų trokštate savo vaikams to, ko jūsų vaikams trokšta Dievas? Ar jūs taip pasakytumėte apie save? Ar Dievas taip pasakytų apie jus?
Ar tai, kaip jūs auklėjate savo vaikus, skiriasi nuo to, kaip jūsų tėvai auklėjo jus? Ar jūs kartojate savo motinos ir tėvo klaidas? O gal siekiate tų klaidų išvengti? Jei malonė padeda jums suvokti, kokias klaidas darė jūsų tėvai, ta pati malonė gali padėti jums išvengti tokių klaidų auklėjant savo vaikus. Iš kartos į kartą perduodamų nuodėmių jungas gali būti sudaužytas: Bet jei jam gims sūnus, kuris matys tėvo nusikaltimus, susipras ir nedarys nieko panašaus [...], – toks nemirs dėl savo tėvo kaltės, bet bus gyvas (Ez 18, 14–17).
Prašykite Dievo, kad padėtų jums pirmiausia ieškoti Jo karalystės savo šeimoje, ypač tose sferose, kur esate gundomas kartoti praeities klaidas.
Nuolanki tėvystė
Turbūt labiausiai mums, tėvams, reikia nuolankumo. Net jei jūs gerai auklėjate savo vaikus, būkite budrūs, kad nepradėtumėte manyti, jog jūsų auklėjimo būdas yra visų geriausias. Kitaip tariant, būkite atviri ir pasiruošę mokytis. Vieną dieną aš suvokiau, kad net maži vaikai gali pamokyti mane kai kurių tėvystės pamokų, – tai Dievas šnabždėjo man per mano vaikus.
Tėčiai, žinokite, kad jūsų atžalos tikrai nesižavės visomis jūsų savybėmis. Ir išmoks dalykų, kurių jūs jų nemokėte. Jie įgis geresnių įgūdžių ir gali pranokti jus savo charakterio savybėmis. Jūsų asmeninės ydos darys jiems ilgalaikį poveikį. Tad melskite gailestingumo.
Jie gali klausyti jūsų patarimų rinkdamiesi karjerą arba jų neklausyti. Kiekvienas jūsų vaikas patirs savų sėkmių bei nesėkmių ir visu kuo gali skirtis net nuo brolių ar sesių. Pripažinkite vaikų individualumą.
Gali būti, kad net jei stengiatės ir auklėjate vaikus išmintingai, ne visada sulauksite entuziastingo žmonos palaikymo įvairiais auklėjimo klausimais – pradedant nuo to, kada vaikas turėtų eiti miegoti, ir baigiant klausimu, kiek pinigų skirti dovanoms. Būkite švelnus, būkite nuolankus ir prašykite Dievo malonės. Ir nors ne visi jūsų lūkesčiai išsipildys, jūs vis tiek galite augti ir mėgautis Dievo suteikta privilegija būti tėvu.
Iš www.desiringgod.org/articles/fatherhood-for-imperfect-dads
vertė Raimonda Jašinauskienė