Saulėtų ir šiltų dienų mūsų krašte kur kas mažiau nei vėsių ir apniukusių. Gal todėl žodis „vasara“ ne vienam lietuviui siejasi su tokiais dalykais kaip džiaugsmas, poilsis, bendravimas, įspūdžiai, geri prisiminimai. Ypač Lietuvos evangelinių bažnyčių bendrijos tikintiesiems, kuriuos kiekvieną vasarą susiburti kviečia bendrijos Vienybės šventė. Tad rudeniui jau prasidėjus prisiminkime šios šventės akimirkas.
Jau tradicija bendrijoje tapusi Vienybės šventė šiemet vyko birželio 24 d. Vilniaus bažnyčioje. Nors ji truko tik vieną dieną, Vilniaus bažnyčios salė buvo pilnutėlė – galėjome pasveikinti išsiilgtus brolius ir seseris iš visos Lietuvos: nuo Švenčionių ir Zarasų iki Kuršėnų bei Klaipėdos, mėgautis buvimu kartu. Ir nenuostabu, o gal, tiksliau, nuostabu – juk po dvejų karantino metų šią vasarą pagaliau galėjome rinktis ir bendrauti be jokių apribojimų. Džiaugsmingą nuotaiką šiek tiek temdė tik neramios žinios iš kovojančios Ukrainos.
Pirmoji šventės dalis skirta Dievo žodžiui. Šių metų šventės eilutė: Džiaukitės viltimi, būkite kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskitės (Rom 12, 12), kuri į vieną grandinę sujungė pastorių pamokslus.
Pirmasis pamokslavęs bendrijos vadovas ir Kauno evangelinės bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius ragino džiaugtis viltimi. Dievas nori, kad džiaugtumėmės, net jei gyvenime patiriame sunkumų. Kas yra viltis? Tai – kažkas ateityje, ko tikimės, bet dar neturime. Šiame pasaulyje viltis nėra labai patraukli – ji trapi ir nemateriali. Ypač netvirta ir neaiški daugeliui atrodo dangiškoji viltis. Tačiau tų, kurie širdimi mato jos pagrindą – atpirkimą, dangiškoji viltis neapvilia, nes Dievo meilė išlieta per Šventąją Dvasią (Rom 5, 5). Baigdamas pastorius ragino melstis apaštalo Pauliaus malda, kad Dievas duotų išminties ir apreiškimo dvasią Jo pažinimui ir leistų pažinti pašaukimo viltį (Ef 1, 15).
„Estafetę“ perėmęs Alytaus evangelinės bažnyčios pastorius Darius Šulskis nagrinėjo, ką reiškia raginimas būkite kantrūs išmėginimuose. Kodėl tenka patirti išmėginimus? Kol tikėjimas ir kantrybė neišbandyti, nežinome, ko esame verti. Taip yra kariuomenėje – kariai turi ištverti vis sunkesnes pratybas, kad jiems būtų galima patikėti vis atsakingesnes užduotis. Viltis, kantrybė ir malda – trys dalykai, kurie padeda tikinčiajam išstovėti iki galo. Kantrybė yra menas suvaldyti save, neskubėti, įsiklausyti į pašnekovą ir į Viešpatį, ieškoti Dievo atsakymų. Kodėl tai svarbu? Krikščionybė nesibaigia su išgelbėjimu. Išganymo kelias – tai gebėjimo vykdyti Dievo valią ir paaukoti savo lūkesčius ugdymas. Šiuo keliu eiti nėra lengva, o rezultatas negarantuojamas – juk palyginime Jėzus mini keturias dirvas (Mt 13, 5–6), iš kurių visus išbandymus iki galo atlaiko tik viena... Po pamokslo drauge meldėmės, kad suprastume išmėginimų vertę, išmoktume priklausyti nuo Dievo ir leistume keisti mus per atgailą.
Paskutinę šventės eilutės (Rom 12, 12) dalį – nepaliaujamai melskitės – nagrinėjo Vilniaus evangelinės bažnyčios pastorius Darius Širvys. Ką reiškia nepaliaujamai melstis? Nuolat murmėti po nosimi? Lankyti visus įmanomus maldos susirinkimus? Kvietimas melstis – tai iš tiesų kvietimas nukreipti širdį į šią Dievo malonę. Tikroji malda prasideda gerokai anksčiau, negu ištariami pirmieji maldos žodžiai. Maldingumas reiškia tikinčiojo pasiruošimą ateiti pas Viešpatį. Tam reikia ieškoti neišsenkančios versmės, kurią galima rasti tik Dievo žodyje. Baigdamas pastorius ragino melstis už tai, kad bažnyčioje būtų ugdomas maldingumas pagal Trejybės bendrystės pavyzdį, kad malda ir garbinimas būtų apšviesti Kristaus prisikėlimo vilties ir kad padedami Šventosios Dvasios priimtume išmėginimus.
Nors pamokslaujamas Dievo žodis – svarbiausia evangelinių pamaldų dalis, gera prisiminti ir daugelį kitų šventės akimirkų. Tokių, kaip šlovinimo ir gyriaus giesmės iš susirinkusiųjų lūpų... Širdis sušildanti Naujosios Akmenės evangelikų bažnyčios pastoriaus Mindaugo Palionio vaizdo žinutė apie Klaipėdos krašte statomą naują evangelikų bažnyčią, kuri taps ir susibūrimo vieta tikintiesiems, ir prieglobsčiu visuomenės atstumtiesiems. Panevėžio evangelinės bažnyčios pastoriaus Ramūno Juknos liudijimas apie karo kapeliono, trisdešimt vaikų globojančio pastoriaus iš Mariupolio Genadijaus Mochnenko tarnystę. Būtent jai buvo renkamos aukos Vienybės šventės metu, šią tarnystę Panevėžio evangelinė bažnyčia remia ir toliau. Maldos kambarėliai antroje šventės dalyje, kuriuose bendruomenių ganytojai padėjo broliams ir sesėms nešti savo poreikius ir maldavimus Dievo akivaizdoje. Ir galiausiai – Dūzgės bažnyčios kieme…
Šventė praeina, palikdama šviesius, šiltus, saulėtus, bet po truputį blėstančius prisiminimus ir kitos vasaros bei kitos šventės laukimą. O kol ji ateis – būkime ištvermingi, atkaklūs ir kantrūs: džiaukimės viltimi, būkime kantrūs išmėginimuose, nepaliaujamai melskimės.