Atrodo, nepakelsiu kasdienybės pilkumos –
Už lanko taip nyku ir šalta,
Bet Tu tiesi man savo ranką –
Esi šalia, kai akys apsiblausia nuo tamsos...
Būk mano Viešpats šiandien ir rytoj –
Raminki mano sielą sutemoj blausioj.
Tavy viltis yra šiandien –
Leisk pamatyti ją kasdien.
Jis išlaikys – dvejosiu aš ar ne...
Jis išlaikys – mylėsiu aš ar ne...
Jis išlaikys ir bus šalia,
Nors neviltis kuždės: „Tai netiesa.“
Pakelk manas akis į tyrą mėlį
Išplauk jose nedorą smėlį...
Kurs graužia ir naikina lėliukes,
Savin gramzdindamas rudens dienas.
Tad būki mano džiaugsmas ir viltis,
Kai apsiblaus mana širdis,
Kai nematys paguodos šiam kely –
TU būki mano VILTIMI.
2017 m.