Kas gi įvyko Baltramiejaus naktį? Literatūroje rašoma, kad žiaurų susidorojimą su hugenotais 1572 m., naktį prieš Baltramiejaus dieną Paryžiuje kruopščiai suplanavo katalikų Gizų giminės atstovai ir Prancūzijos karaliaus Karolio IX (1560-1574) motina Kotryna Mediči.
Ji pradėtiskerdynes nurodė po to, kai rugpjūčio 21 d. nepavyko pasikėsinimas prieš hugenotų lyderį admirolą Gasparą de Kolinji (Gaspard de Coligny). Kolinji turėjo įtakos Karoliui IX-ajam ir jį įkalbinėjo paremti Flandrijos sukilėlius protestantus prieš Ispanijos karalių Pilypą II, sukuriant bendrą katalikų ir hugenotų kariuomenę. Admirolas tai matė kaip vienintelę alternatyvą pilietiniam karui Prancūzijoje, tačiau susidūrė su ne vienerius metus trukusiu Kotrynos ir Gizų pasipriešinimu.
Prieš pat Baltramiejaus naktį Kotryna Mediči suorganizavo savo dukters Margaritos Valua ir hugenoto Henriko Navariečio (Burbono) vedybas, į kurias suvažiavo daug turtingų ir žymių hugenotų. Skerdynės prasidėjo rugpjūčio 24-ios naktį, admirolą Gasparą de Kolinji apie 3 val. nakties išmetus pro langą ir pradėjus kitų hugenotų, buvusių Paryžiuje, žudynes. Per šią naktį ir sekančias dienas Paryžiuje buvo nužudyta apie 10000 žmonių. Po Baltramiejaus nakties nuo rugpjūčio iki spalio panašios hugenotų žudynės vyko ir kituose Prancūzijos miestuose: Tulūzoje, Bordo, Lione, Orleane.
Baltramiejaus nakties žudynių žiaurumas buvo nenusakomas. Žudynės palietė ne tik hugenotų ideologus, bet ir nuosaikius bei tik prijautusius hugenotams. Gizų parankiniai išsiskyrė iš minios užsirišę ant rankovių baltus raiščius. Pirmiausia buvo stengiamasi susidoroti su senjorais. Po jų ateidavo eilė kitiems šeimos nariams, tarnams. Kartais buvo nužudomi ir atsitiktiniai praeiviai. Žudydavo ir šeimos nariai, draugai. Masinės psichozės apimtos vaikų gaujos užpuldavo ir nužudydavo bent kiek įtartiną paryžietį. Yra minimas ir tas faktas, jog vaikai labai entuziastingai dalyvavo mėtant lavonus į upę. Po žudynių prasidėjo hugenotų valdomų parduotuvių, dirbtuvių plėšimas, deginimas. Situacija Paryžiuje tapo nevaldoma, tai ir nulėmė Baltramiejaus nakties tragedijos mastą. Manoma, kad žuvo iki 50 000 hugenotų. Apie 200 000 hugenotų pasitraukė į kaimynines šalis.
Vilniaus reformatų žinios
www.ref.lt
François Dubois paveikslas, XIX a.