Jėzus Kristus savo pasekėjams kalbėjo: Kodėl matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje? Arba kaip gali sakyti broliui: „Leisk, išimsiu krislą iš tavo akies“, kai tavo akyje rąstas?! Veidmainy, pirmiau išritink rąstą iš savo akies, o paskui pažiūrėsi, kaip išimti krislelį iš savo brolio akies (Evangelijos pagal Matą 7 skyriaus 3–5 eilutės).
Skaitant šiuos Jėzaus žodžius turėtų kilti klausimas: „Negi ir mano akyje yra neišritintas rąstas, jeigu piktinuosi šalia esančiųjų klaidomis ir apkalbu juos, jeigu teisdamas kitus bandau pateisinti save?“
Turbūt visų pirma norisi pasakyti: „Šie Kristaus žodžiai ne man“, arba iš viso praslysti pro juos, nesigilinant į kažkada gilioje senovėje Jėzaus išsakytas mintis.
Mums natūralu gintis, kai išgirstame nemalonią tiesą, ir iš karto pritaikyti ją kam nors kitam, o ne sau. „Apie kokį rąstą akyje kalba pirmojo amžiaus pamokslininkas? Mano akyje nėra jokio rąsto!“
Būtent tai Jėzus ir sakė – mes to rąsto nepastebime. Kažkas labai didelio ir bjauraus, kas iškreipia mūsų santykį į kitus, lieka nepastebėta. Tik atidėję į šalį visą gynybą pradedame matyti savo tragikomišką padėtį. Tai panašu į situaciją, kai piktinamasi dėme ant kito žmogaus rūbo, pačiam būnant išsitepusiam nuo galvos iki kojų.
Kalbėdamas savo klausytojams apie nepastebėtą rąstą jų akyje, Jėzus parodo bendražmogišką polinkį sau taikyti kitokius standartus nei kitiems. Kristaus požiūriu, visi nusikalstame veidmainiaudami. Čia vėl norėtųsi pasakyti: „Yra daug veidmainiaujančiųjų, bet ne aš.“
Iškyla dar vienas labai didelis klausimas: „Kas sako tiesą – Jėzus ar aš?“
Vis dėlto, jeigu galiausiai nustoju gintis ir pripažįstu Kristaus žodžių teisingumą, klausiu – kaip man tą rąstą iš savo akies išritinti?
Atsakymas gali nuskambėti labai baisiai – pats savo jėgomis niekada nesugebėsiu to padaryti. Jeigu man pačiam tai būtų įmanoma, Dievo Sūnui nebūtų reikėję gimti, gyventi šioje žemėje, leistis nukryžiuojamam ir prisikelti iš mirusiųjų, kad būtų atleistos Juo patikėjusiųjų nuodėmės ir, veikiant Dievo Dvasiai, pakeistos jų širdys.
Tam, kad būtų išritintas rąstas iš mano akies, Jėzus Kristus turėjo mirti ant kryžiaus ir prisikelti iš mirusiųjų, o aš – patikėti Juo.