Daugeliui Raštas nėra autoritetas. Tikiu, kad esate išsilavinę žmonės. Norėčiau rasti daugiau nuoširdžių liudijimų, o ne Rašto eilučių.
Laimonas, 43 m.
Sveiki, turbūt jūs klausėtės mano įrašytos laidos apie Dykumos Tėvus .
Šiuo metu man ši tema įdomi, aš į ją gilinuosi. Dykumos Tėvai (III-V a.) tikrai neatmetė Šv. Rašto autoriteto. Tačiau turėti asmeninį Šv. Rašto rinkinį ar bent jo dalį buvo nemaža prabanga bet kuriam to meto žmogui, nekalbant jau apie neturto įžadus davusius atsiskyrėlius.
Istoriškai patikima asmenybė ir vienas pirmųjų to meto atsiskyrėlių buvo Šv. Antanas arba Antanas Didysis (251-356 m.). Jo gyvenimą yra aprašęs kitas žinomas IV a. Bažnyčios mokytojas, statytojas, teologas Atanazas (295-373 m.).
Jei nori būti tobulas, eik parduok, ką turi, išdalyk vargšams, tai turėsi lobį danguje. Tuomet ateik ir sek paskui mane (Mt 19, 21) - būtent ši Šventojo Rašto ištrauka, išgirsta bažnyčioje pamaldų metu, paskatino Antaną pasirinkti atsiskyrėlio kelią. Atanazas liudija, kad atsiskyręs nuo visų, gyvendamas grotoje, pietų Egipto dykumoje, netoli savo gimtųjų namų, Antanas daug melsdavosi ir skaitydamas Šventąjį Raštą buvo toks dėmesingas, kad išmoko jį atmintinai (rusų kalba šį biografinį veikalą galima perskaityti čia ).
Taigi tai iškalbingai liudija, kaip Šventasis Raštas buvo vertinamas. Gyvendami savo celėse atskirai, eremitai (atsiskyrėliai) sueidavo draugėn, kad kartu pasimelstų, dalyvautų Eucharistijos šventime, o taip pat bendrai skaitydavo ir aptardavo Šv. Raštą. Nemažai iš Dykumos Tėvų laikotarpio likusių istorijų yra ir būtent apie Šv. Raštą. Štai kelios jų: Vieno senolio paklausė, kaip tau užtenka kantrybės išbūti vienatvėje šioje apleistoje dykynėje? Jis atsakė: Aš niekada nebūnu vienas, visada turiu pašnekovą - Viešpatį. Kai noriu, kad Jis kalbėtų su manimi, aš skaitau Šv. Raštą, o jeigu noriu pats su Juo pasikalbėti - meldžiuosi.
Pasakojama, kad vienas senolis 70 savaičių pasninkavęs, kad suprastų vieno Šv. Rašto teksto prasmę, bet Dievas jos neatskleidė. Jam nusprendus pasiklausti pas brolį, pasirodė angelas ir tarė: „Pasninkas nepriartino jūsų prie Dievo, bet dabar, kai nusižeminote norėdamas pasiklausti pas vieną iš brolių, Jis pasiuntė mane atskleisti šio teksto prasmę.
Taigi tikriems krikščionims, nesvarbu, kokiu istorijos laikotarpiu jie gyvena ir kuriai denominacijai priklauso, Raštas visada buvo, yra ir bus autoritetas. Manau, visada yra gerai ieškoti Dievo žodyje išminties, kad padėtų suprasti, kaip teisingai pasielgti, nes mūsų pačių patirtis, širdies norai ir troškimai ne visada yra geri ir teisingi mūsų patarėjai ir pagalbininkai dėl juos pažeidusios nuodėmės. „Širdis yra labai klastinga ir be galo nedora. Kas ją supras! Aš, Viešpats, ištiriu širdį“ (Jeremijo pranašystė 17, 9-10).
O liudijimams mūsų bažnyčios puslapyje taip pat skiriama nemažai dėmesio. Tam yra atskiros rubrikos: http://www.btz.lt/lt/tikime.-liudijame.-dalijames.html; http://www.btz.lt/lt/tarnyste.html
Pastorius Gintautas Gruzdys
