„[...] tavo sūnūs ateis iš toli...“ (Izaijas 60, 4)
Palyginime apie sūnų palaidūną randame net ne vieną, o keletą gyvenimo pamokų. Ir viena iš jų tokia: nenumok ranka į žmogų ir nenusigręžk nuo to, kad ir kaip blogai viskas būtų jo gyvenime.
Mes per daug greitai nuleidžiame rankas ir pasiduodame. Kodėl?
1) Mes matome tik kitų elgesį – t. y. išorę, bet iš tikrųjų nežinome, kokios patirtys skatina juos taip elgtis. Kartais žmonės „išsidirbinėja“ dėl to, kad jiems skauda neužgijusias žaizdas ar turi daug neišspręstų bėdų. Pyktis neretai slepia giliai glūdinčią baimę. Kartais žmonės iš nedarnių šeimų elgiasi lygiai taip pat kaip jų tėvai tiesiog todėl, kad kitaip nemoka. Ir kol kas nors jų nepamokys naujo elgesio, naujų sprendimo būdų, jie taip ir liks užstrigę vienoje vietoje.
2) Mes iš tikrųjų nė nenumanome, su kokiais sunkumais susiduria kiti. Nesileisk apmulkinamas dailaus sėkmės „fasado“: žmogus gali gyventi gražiame name, vairuoti puikią mašiną, turėti gerą darbą, bet jo santuoka gali būti pakibusi ant plauko, vaikai – tikri maištautojai, o viduje baisi sumaištis, visiška beprotybė. Tokiems žmonėms reikalinga tavo užuojauta. Užuot numojęs į juos ranka, verčiau prašyk Dievo išminties žodžių. Izaijas sako: „Viešpats DIEVAS davė man iškalbų liežuvį, kad gebėčiau žodžiu stiprinti nuvargusius. Kas rytą jis žadina mano ausį, kad klausyčiausi tarsi mokinys“ (Izaijo 50, 4).
Jei toliau melsiesi už juos ir stengsiesi padėti, Dievas padarys tave tikru savo gailestingumo ir malonės „paramediku“. Padrąsinimo žodis tau šiandien: nenumok ranka į aplinkinius, nes Dievas taip nesielgia!
DIENOS MALDA
Dieve, ištiriantis širdis ir matantis jos gelmes, padėk man nenumoti ranka į aplinkinius, matant tik jų išorę ir nežinant tikrųjų jų elgesio priežasčių, padėk man už juos ištikimai melstis ir jų „nenurašyti“, nes Tu taip nesielgi. Amen.
/Bob&Debby Gass/
Žurnalas „Gyvieji šaltiniai“