Kai išgirstame apie pirmuosius Kristaus apaštalus, esame linkę įsivaizduoti ypatingus šventus vyrus, pasižymėjusius išskirtinėmis dorybėmis. Skaitydami apaštalų Petro ir Jono laiškus Naujajame Testamente sutinkame dvasiškai brandžius žmones ir dažnai esame linkę manyti, jog todėl jie ir buvo apaštalai.
Tačiau Naujojo Testamento Evangelijose matome paprastus jaunus žmones – nusidėjėlius. Jėzus iš Nazareto atėjo ieškoti ir gelbėti, kas buvo pražuvę (Evangelijos pagal Luką 19 skyriaus 10 eilutė).
Evangelistas Lukas aiškiai atskleidžia šią tiesą. Skaitydami penktą Luko užrašytos evangelijos skyrių galime tuo įsitikinti.
Skyriaus pradžioje autorius pasakoja, kaip Jėzus paprašė Petro (tuomet dar ne apaštalo, o žvejo) leisti pasinaudoti jo valtimi, kad iš valties, truputį atsiyrus nuo kranto, galėtų mokyti pakrantėje susirinkusią minią. Kai Jėzus baigė kalbėti susirinkusiems, jis tarė Petrui: Irkis į gilumą ir išmeskite tinklus valksmui (ten pat, 5 skyriaus 4 eilutė). Nors Petras ir jo bendrai buvo visą naktį žvejoję ir nieko nepagavę, vis dėlto jis pakluso Jėzaus žodžiams – užmetė tinklą ir, didžiausiai savo nuostabai, pamatė, jog tinklas buvo pilnas žuvų. Į pagalbą atplaukė kita valtis ir jie pripildė žuvų abi valtis, kad jos beveik skendo. Tai matydamas, Simonas Petras puolė Jėzui po kojų, sakydamas: „Pasitrauk nuo manęs, Viešpatie, nes aš – nusidėjėlis!“ (ten pat, 8 eilutė).
Kiek vėliau tame pačiame skyriuje skaitome apie muitininko Levio pašaukimą. Pamatęs jį sėdintį muitinėje, Jėzus jam tarė: „Sek paskui mane!“ Tas atsikėlė ir, viską palikęs, nusekė paskui Jį (ten pat, 27–28 eilutės).
Levis savo namuose iškėlė Jėzui didelį pokylį. Susirinko daug muitininkų ir kitų svečių. Religiniai teisuoliai priekaištavo Jėzaus mokiniams, kad jie valgo su muitininkais bei nusidėjėliais. Jėzus jiems atsakė: „Ne sveikiesiems reikia gydytojo, bet ligoniams. Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių“ (ten pat, 31–32 eilutės).
Atrodytų, jog Lukas pasakoja vieną su kitu nesusijusius epizodus. Tačiau Jėzaus atsakymas murmantiems Rašto žinovams bei fariziejams – Aš atėjau šaukti į atgailą ne teisiųjų, bet nusidėjėlių – apjungia Petro ir Levio pašaukimo istorijas ir parodo, kad Kristaus apaštalai buvo paprasti žmonės, o jiems atviromis širdimis būnant su Jėzumi, juos keitė neužtarnauta Dievo malonė.