„Ar gali surišti Sietyno raiščius ir atrišti Orioną?“ Jobo 38, 31
Jei norėtume girtis savo sugebėjimais, gamtos didybė parodytų, kokie esame silpni. Negalime pajudinti net mažiausios iš žybsinčių žvaigždžių, užgesinti nors vieno rytmetinio saulės spindulio. Kalbame apie jėgą, bet dangus juokiasi iš mūsų kalbų.
Pavasarį negalime susilpninti Sietyno žvaigždyno veikimo, o baigiantis metams atpalaiduoti Oriono raiščių. Metų laikai keičiasi pagal Dievo numatytą tvarką, net visa žmonija negali to pakeisti.
Viešpatie, kas yra žmogus?
Dvasiniame, kaip ir fiziniame, pasaulyje žmogaus įtaka ribota. Kai Šventoji Dvasia prisiliečia prie žmogaus sielos, niekas negali Jai sutrukdyti: nei žmonių piktybė, nei klasta negali sustabdyti Guodėjos švelnios, gaivios jėgos. Kai Ji teikiasi aplankyti ir atgaivinti bažnyčią, Jos darbo negali sustabdyti net pikčiausi priešai, - gali šaipytis, bet jų bandymai sugriauti Dievo darbą tokie, kaip prasidėjus Sietyno veikimui, sustabdyti ateinantį pavasarį.
Dievas nori, ir taip turi įvykti.
Bet jei nepriklausomas visagalis teisingasis Viešpats leidžia, kad žmogaus siela vergautų, kas gali ją išlaisvinti? Jis vienas gali pašalinti dvasinės mirties žiemos šaltį iš tautų ar iš atskiro žmogaus. Jis panaikina Oriono įtaką. Niekas, išskyrus Jį, negali to padaryti. Koks palaiminimas yra žinoti, kad Jis tai daro! O, kad Jis šį vakarą padarytų stebuklą!
Viešpatie, tesibaigia žiema ir prasideda pavasaris mano širdyje. Aš pats negaliu prikelti savo sielos iš mirties ir nuobodybės, bet Tau visa yra įmanoma. Man reikia Tavo dieviško prisilietimo, ryškios Tavo meilės šviesos, Tavo malonės spindulių, Tavo veido šviesos, kuri šviestų kaip Sietyno žvaigždynas. Mane kankina baisaus Oriono žiemos ženklai – nuodėmė ir pagundymai.
Viešpatie, padaryk stebuklą manyje ir dėl manęs. Amen.
C. H. Spurgeon „Rytas ir vakaras. Kasdieniai skaitiniai“