Š. m. kovo 2 d. Vilniaus evangelinėje bažnyčioje buvo pristatytas naujas, kiek pataisytas Biblijos leidimas. Tai jau aštuntasis Kosto Burbulio verstos Biblijos leidimas, prie kurio dirbo dvi Biblijos redaktorių komandos Vilniuje ir Kaune, kurios ir papasakojo, kaip sekėsi darbuotis. Visas procesas užtruko ketverius metus. Prie šio Biblijos leidimo Kaune darbavosi Kauno evangelinės bažnyčios pastorius Gabrielius Lukošius ir redaktorė Žaneta Martingale, o Vilniuje – Vilniaus evangelinės bažnyčios pastorius Darius Širvys, leidyklos „Ganytojas“ vadovė Rasa Pranculienė, dizainerė maketuotoja Geda Žyvatkauskaitė ir redaktorė Sonata Aleksandravičienė. Pateikiame ištrauką iš naujo Biblijos leidimo pristatymo, kurį visą galite pasižiūrėti per youtube kanalą.
Sonata: Norime pasidžiaugti tokio didelio darbo rezultatu – tikrai gražia, naujai išleista Biblija. Pastoriaus Dariaus ir leidyklos vadovės Rasos norėčiau paklausti, kaip viskas prasidėjo.
Darius Širvys: Mintis išleisti Bibliją kilo 2018 metų pabaigoje, kai pamatėme, kad paskutinis Biblijų tiražas baigiasi. Be to, gaudavome žinučių, kad galbūt reikėtų peržiūrėti patį Biblijos tekstą, nes pastebėta netikslumų, klaidų. Tad kartą, kai su leidyklos vadove Rasa kalbėjome apie leidyklos darbo gaires ir perspektyvas, sutarėme, kad Šventasis Raštas mūsų bažnyčiai yra prioritetas, todėl nutarėme jį išleisti naujai. Išsikėlėme tikslą – peržiūrėti Biblijos tekstą, išrankioti klaidas, o patraukus siūlo galiuką, visas didžiulis „mezginys“ iširo... Teko labai daug ką peržiūrėti ir buvo atliktas didelis darbas. Esu labai dėkingas visiems besidarbavusiems už kruopštų darbą. Labai noriu pasidžiaugti, kad pagaliau rankose laikome atnaujintą Šventojo Rašto leidimą.
Rasa Pranculienė: Taip, viskas prasidėjo nuo to, kad mūsų leistos Biblijos paskutinis tiražas baigėsi, bet pagalvojome, jog jeigu jau leidžiame, tai reiktų peržiūrėti tekstą, bent jau korektūrą. Man teko prižiūrėti visą darbą nuo pradžių iki galo, reikėjo surinkti komandą – buvau viso šio projekto vadovė. 2018 metų pabaigoje dizainerė Geda pradėjo maketuoti turėtą Biblijos failą. Pakvietėme prie šio projekto prisijungti Žanetą iš Kauno. Aš galvojau, kad ištaisysime tik gramatines klaidas, sudėliosime kablelius, taškelius, kabutes, bet Žaneta pasiūlė peržiūrėti ir vardus bei vietovardžius, kad jie atitiktų Lietuvių kalbos komisijos normas... Taip po truputį ir prasidėjo mūsų darbas.
Sonata: Pirmoji į darbą kibo dizainerė Geda Žyvatkauskaitė. Su kokiomis problemomis tau, Geda, teko susidurti?
Geda Žyvatkauskaitė: Paskutinė Biblijos redakcija buvo sumaketuota 1999 metais. PageMaker programa, su kuria tuomet buvo maketuota mūsų Biblija, jau paseno, reikėjo pakeisti tuomet naudotus šriftus – jų nebepalaiko kompiuterinė aplinka, tad ankstesnis failas buvo nebetinkamas: buvo dingę ženklai, nebuvo įmanoma jų net pažymėti. Supratau, kad nebegalime perleisti ankstesnio Biblijos varianto – viską reikės daryti iš naujo. Tuomet galima tvarkyti ir tekstą, išrankioti klaideles.
Sonata Aleksandravičienė: Taigi susidūrėme su problema – teko visą Bibliją iš naujo maketuoti, o tai reiškia, kad viskas gali išbyrėti, gali atsirasti tarpų, kėlimo brūkšnelių žodžio viduryje. Supratome, kad teks viską labai atidžiai ir kruopščiai sužiūrėti. Skaitydamos maketą pamatėme, kad kai kurios Biblijos knygos suredaguotos stipriau, kitos silpniau, kai kurias mintis norėjosi pasakyti aiškiau. Todėl prasidėjo ne tik korektūra, bet ir redagavimo darbas. Siekėme nenukrypti nuo teksto, kad ko nors neiškreiptume. Mes tikrai labai atsakingai žiūrėjome, todėl darbas užsitęsė.
Sonata: Žaneta, tu pirmoji pradėjai skaityti tekstus. Kaip tau sekėsi?
Žaneta Martingale: Buvo gana nedrąsu pradėti skaityti ir taisyti Bibliją. Vyliausi, kad man teks skaityti jau po Sonatos, bet tuo metu ji ruošė laikraštį „Ganytojas“ ir negalėjo skaityti pirmoji, tad teko pradėti man. Pirmąsias 2 knygas Geda man atsiuntė 2019 metų vasario vidury. Pagrindinis mano darbas buvo atidžiai skaityti ir išrankioti gramatines klaidas, pagal Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimus sutikrinti vardus ir vietovardžius. Pagal naujas taisykles reikėjo sutvarkyti kabutes: kada prieš kabutes, o kada po jų rašyti tašką, viengubas kabutes, kuriomis anksčiau skyrėme citatas citatose, pakeisti į dvigubas kabutes, mat suvienodinus kabučių rašymą tarptautiniu mastu su viengubomis kabutėmis rašomi tik augalų veislių pavadinimai... Taigi buvo daug grynai techninio darbo, reikėjo labai atidžiai ir kruopščiai skaityti.
Skaitant kildavo įvairių klausimų – nedrįsdavau pati vienašališkai taisyti. Jei rasdavau aiškią kalbos klaidą, taisydavau, bet jeigu kildavo koks klausimas, viską susižymėdavau ir klausdavau pastoriaus Gabrieliaus. Po to tekstą siųsdavau Sonatai, o jai kilusius klausimus vėl aptardavome su Gabrieliumi. Tada klausimų gaudavome iš Rasos, ir juos kartu peržiūrėdavome. Tad kai kurias vietas žiūrėdavome net po 3 kartus. Aiškinomės, pastorius Gabrielius pasitelkdavo įvairiausius vertimus, žiūrėdavo, kaip yra originale.
Sonata: Skaitydamos Senąjį Testamentą rėmėmės anglišku Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimu, o Naująjį Testamentą tikrinome remdamiesi Textus Receptus rankraščių rinkiniu – šiais vertimais rėmėsi ir Kostas Burbulys. Gal apie tai daugiau papasakos pastorius Gabrielius?
Gabrielius Lukošius: Kai 1995–1996 m. pirmą kartą teko redaguoti Kosto Burbulio vertimą, Senasis Testamentas buvo redaguojamas pagal angliškąjį Karaliaus Jokūbo vertimą. Taip tada buvo pasirinkta, nes paties Kosto Burbulio vertimas turėjo truputį kitokią kryptį – jis norėjo, kad jo versta Biblija būtų panaši į anglišką „Good News Bible“ – toks supaprastintas vertimas. Anuomet apskritai neturėjome Biblijos lietuvių kalba vienoje knygoje, tad nusprendėme remtis visuotinai pripažintu Karaliaus Jokūbo vertimu. Mūsų išleista pirmoji Biblija buvo Dievo malonės stebuklas. Naujai įtikėjusiųjų žmonių jau buvo keli tūkstančiai ir visi norėjo skaityti Šventąjį Raštą. Tad norėjome išleisti Bibliją, kad ji būtų suprantama, bet nebūtų per daug sutrumpinta. Kostas Burbulys leido tikrinti vertimą pagal Karaliaus Jokūbo vertimą. Tad ir šįkart laikėmės tos pačios krypties. Jeigu mes keistume tą principą, tai būtų naujas vertimas, įklimptume į tokius darbus, kuriems mes šiuo metu neturime nei jėgų, nei laiko...
Žaneta: Kiekvienos eilutės pagal Karaliaus Jokūbo vertimą netikrinau, bet kur kas nors užkliūdavo, atsiversdavome ir žiūrėdavome. Pamatėme, kad visgi yra ryškesnių neatitikimų ir nusprendėme juos atitaisyti... Žinome, kad hebrajams svarbūs pasikartojimai: jeigu kažkas pakartojama 2 ar 3 kartus, vadinasi, tai yra svarbu. Todėl tokius pasikartojimus sugrąžinome.
Gabrielius: Taip, ypač daug tokių pasikartojimų buvo pranašų knygose – tai poetiniai tekstai, o hebrajų poezija paremta atsikartojimais ir paralelėmis. Ir kai tai sutrumpinama, net ir vardan aiškumo, iš tikrųjų prarandama teksto kalba. Bet grąžindami pasikartojimus mes pridarydavome Gedai daug vargo...
Sonata: Taip, pridarėme. Nes sugrąžinus pasikartojimus tekstas užėmė daugiau vietos nei anksčiau...
Geda: Kai kur atsirasdavo daugiau teksto, nei buvo jam skirta vietos, todėl tekdavo vėl permaketuoti. Apskritai maketuojant kilo nemažai iššūkių. Prie šio projekto aš pradėjau dirbti 2018 metų lapkričio 5 d. Teko tekstą iš PageMaker programoje maketuoto failo perkelti į Wordo programą, jį performatuoti, kad jis būtų kaip naujas. Tačiau naujoje programoje jis vis tiek streikavo. Teko kviestis programuotoją Kęstutį Šlakaitį – jis padėjo išspręsti kilusias problemas. O tuomet ir vėl iš naujo viską, nuo pirmo puslapio, sumaketuoti InDesign programoje.
Sonata: Visa tai paaiškina, kodėl darbas taip ilgai užtruko... Iš savo pusės paminėsiu, kad buvo tokių smulkių dalykėlių, kuriuos tik mes, kalbininkai, matome, bet norėjosi padaryti, kad tekstas būtų tvarkingas. Pavyzdžiui, hebrajiškame tekste nėra klaustukų, šauktukų, brūkšniukų, o lietuvių kalboje, jei yra pasakyta sušuko, juk rašytume šauktuką...
Gavusi tekstą iš Žanetos, viską sužiūrėdavau ir kilusius klausimus siųsdavau atgal Žanetai, kuri peržiūrėdavo juos kartu su pastoriumi Gabrieliumi. Nebuvo taip, kad aš taisau, kaip noriu. Ne, mes daug derinomės, diskutuodavome tarpusavyje. Jei kildavo teologinių klausimų, nuspręsti dėl pataisymų palikdavome pastoriams Gabrieliui ir Dariui. Gavusi atsakymą iš Žanetos, aš viską sutikrindavau ir atiduodavau leidyklos vadovei Rasai. Tada dar Rasa viską peržiūrėdavo ir savo klausimus vėl siųsdavo į Kauną, Žanetai su Gabrieliumi. Mes tikrai daug tarėmės, diskutavome, drauge ieškojome sprendimų. Ir visa tai vyko šalia visų kitų mūsų kasdienių atsakomybių darbe.
Gabrielius: Mes, kauniečiai, šiam darbui dažniausiai skirdavome dvi tris dienas per savaitę po porą valandų... Noriu paminėti, kad sprendžiant teologinius klausimus šiek tiek įsijungdavo ir Darius, ypač skaitant Naująjį Testamentą. Mes iš tiesų derinomės vieni su kitais, svarstėme, ką ir kaip daryti – nebuvo taip, kad kažkas vienas turi galutinį balsą. Norėjome, kad Šventasis Raštas būtų suprantamas ir kiek galima aiškiau perduotų originalo mintį, neišeinant už Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo ribų. Kai kuriuos Naujojo Testamento pakeitimus galėtų pakomentuoti pastorius Darius.
Darius: Išties kai ką keitėme, nes buvo įsivėlusios klaidos. Pavyzdžiui, Laiško galatams 5 skyriaus 22 eilutėje sename mūsų leidime buvo minimi Dvasios vaisiai (daugiskaita), bet originale vartojama vienaskaita – Dvasios vaisius. Pakeista ir 27 eilutė iš Evangelijos pagal Luką 14 skyriaus. Senas variantas buvo toks: Kas neneša savo kryžiaus ir neseka manimi, negali būti mano mokinys. Bet iš tikrųjų turi būti taip: Kas neneša savo kryžiaus ir seka manimi, negali būti mano mokinys. Tu gali sekti Jėzų, bet nenešti kryžiaus – prasmė kita...
Buvo tokių klaidų, kurias norėjosi pataisyti. Bet dauguma mano sprendimų buvo konservatyvūs – siūliau likti prie seno varianto, stengėmės neprarasti sveiko proto. Kai kur tikrai buvo priimti geri sprendimai. Turiu pripažinti, kad įkišau trigrašį ir dėl Evangelijos pagal Luką 2 skyriaus 7 eilutės vertimo: suvystė Jį vystyklais ir paguldė ėdžiose, nes jiems nebuvo vietos užeigoje. Dabar, naujame leidime, rasite: nes jiems nebuvo vietos svečių kambaryje. Čia vartojamas tas pats žodis kaip ir Evangelijos pagal Luką 22 skyriaus 11 eilutėje. Štai tokios detalės.
Gabrielius: Pagal originalą atstatėme žinomą eilutę iš Ekleziasto (dabar Mokytojo) knygos 3 skyriaus: Viskam yra laikas, metas kiekvienam įvykiui po dangumi. Yra laikas gimti ir mirti; laikas sodinti ir rauti, kas pasodinta... Dabar ji skamba taip: Yra laikas gimti ir laikas mirti; laikas sodinti ir laikas rauti, kas pasodinta...
Sonata: Rasa, gal ir tu prisimeni neaiškių ištraukų?
Rasa: Prisiminiau, kad visą savaitę aš nagrinėjau vieną eilutę – 1 Karalių knygos 7 skyriaus 31 eilutėje rašoma apie „stovo skylę“. Galvojau, kas tas stovas ir kas ta skylė, konsultavausi su dizaineriais, kolegomis... Naujame mūsų leidime yra „stovo kapitelio anga“, nes ten kalbama apie kapitelius... Skaitydama stengiausi matyti bendrą vaizdą, varčiau enciklopedijas, tyrinėjau šventyklos paveikslėlius, kad tik kuo tiksliau perduotume, apie ką kalbama.
Sonata: Išties iškildavo įvairių klausimų – pavyzdžiui, Izaijo knygos klausimų-atsakymų buvo net 3 lapai. Štai keli pavyzdžiai iš Psalmių knygos. Ps 10, 7 buvo: Jo burna pilna keiksmų, smurto, apgaulės; po jo liežuviu – nelaimė ir tuštybė. Taisėme taip: jo liežuvis atneša nelaimes ir tuštybę. Ps 51, 3 buvo: mano nuodėmė visada yra su manimi. Keitėme į mano nuodėmė visada yra prieš mano akis. Ps 68, 17 buvo: Dievo vežimų tūkstančių tūkstančiai. Aš siūliau rašyti – milijonas, bet iš kauniečių atėjo atsakymas, kad Biblijoje nėra milijonų, kad čia – senovinis skaičiavimo būdas. Būdavo ir visiškai neaiškių vietų, tai Gabrielius sakydavo, kad tikrai visiškai neaišku – reikia 20 žydų ir instituto, norint jas išaiškinti (juokiasi). Todėl ten, kur buvo visiškai neaiškios vietos, mes nieko nekeitėme.
Taip pat daug kur taisėme vietininko linksnį: Sk 8, 22 buvo: <...> atliko jiems skirtą tarnystę Aarono ir jo sūnų priežiūroje. Taisėme: <...> prižiūrint Aaronui ir jo sūnums. Ps 3, 2 buvo: Apie mane daugelis kalba: „Nėra jam pagalbos Dieve.“ Taisėme taip: „Neras jis pagalbos pas Dievą.“
Kai kildavo kokių kalbinių klausimų ir su Žaneta nerasdavome vieningo sprendimo, kreipdavomės į dar vieną kalbininkę – Aistę Pangonytę, kuri dirba Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, arba rašydavome laiškus komisijai. Vienas profesoriaus A. Drukteinio atsakymas į mūsų klausimą buvo įtrauktas į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos konsultacijų banką. Taigi mes dirbome, kėlėme klausimus, konsultavomės su specialistais.
Gabrielius: Evangelijos pagal Matą 6 skyriaus 12 eilutėje užrašytoje maldoje „Tėve mūsų“ remdamiesi graikišku tekstu pataisėme taip: ir atleisk mums mūsų skolas, kaip ir mes atleidžiame savo skolininkams. Evangelijoje pagal Luką ir originale yra žodžiai kaltės ir kaltininkai, bet Evangelijoje pagal Matą – skolos ir skolininkai. Čia rėmėmės Textus Receptus rankraščių rinkiniu. Vienuose rankraščiuose kai kurios vietos labiau praplėstos, kituose – mažiau. Ir kadangi nuo pradžios buvo pasirinkta naudotis būtent šia rankraščių grupe, tai mes ja ir naudojomės.
Darius: Taip, tvarkydami Naująjį Testamentą rėmėmės Textus Receptus rankraščiais. Nors tai yra vėlesni rankraščiai, bet būtent šis tekstas buvo perduotas Bažnyčios. O rankraščių grupė, kuri sudaryta iš vėliau atrastų istoriškai ankstyvesnių tekstų, buvo sudaryta sekuliarių mokslininkų. Taigi Textus Receptus rankraščių grupė nėra blogesnis variantas, nes tai Bažnyčios perduotas tekstas.
Paminėsiu dar kelias taisytas eilutes: Laiško romiečiams 5 skyriaus pirmoje eilutėje sakoma: Taigi, išteisinti tikėjimu, turime taiką su Dievu per mūsų Viešpatį Jėzų Kristų. Įrašėme žodį „taika“ vietoj „ramybė“. Taika – labiau tinkanti sąvoka kontekstui, kuris kalba apie išteisinimą. Ramybė nusako būseną, kai mes gerai jaučiamės, o gerai jaučiamės, nes susitaikėme su Dievu. Žodis „taika“ nusako ir tam tikrą teisinį aspektą – Dievas neturi prieš mus jokio kaltinimo, nes Kristus mus sutaikė.
O kitoje vietoje – 1 Tes 4, 3 – buvo: Nes tokia Dievo valia – jūsų šventėjimas. Dabar bus puikus evangeliškas žodis pašventinimas. Gal tai tik niuansai, bet manau, kad suteikia tekstui tam tikro aiškumo, ryškumo, aštrumo.
Gabrielius: Pamenu, kai 1995–1996 m. redagavome Bibliją, man teko dirbti prie Evangelijos pagal Luką ir Apaštalų darbų. Tai šįkart teko taisyti ir savo paties klaidas, kurios padarytos anuomet iš jaunatviško noro išversti pažodžiui. Evangelijos pagal Luką 12 skyriaus 46 eilutėje apie nepaklusnų tarną rašoma: Jis žiauriai jį nubaus ir paskirs jam dalį su neištikimaisiais. Anksčiau vietoj žiauriai jį nubaus buvo perkirs jį pusiau – tai tiesioginis pažodinis vertimas. Bet jei jau perkirs pusiau, tai kuri dalis su neištikimaisiais?
Kitoje vietoje, Lk 9, 43, buvo rašoma: Ir visi buvo pritrenkti Dievo didybės. Pakeitėme į priblokšti.
Žaneta: Kronikų knygose, Ezros knygoje buvo minimi vartininkai – juos keitėme į vartų sargus.
Sabatą visur keitėme į šabą. Sužinojau, kad negalima kviesti atgailai, reikia kviesti atgailauti arba į atgailą. Mes dažnai meldžiame: „pripildyk Šventąja Dvasia“, bet reikėtų melsti: pripildyk Šventosios Dvasios. O Apaštalų darbų 2, 28 buvo: Tu man atvėrei gyvenimo kelius ir pripildysi mane džiaugsmu prieš savo veidą. Taisėme: pripildysi mane džiaugsmo.
Sonata: Palietėme kalbinius pataisymus, bet dar norėtųsi atkreipti dėmesį į naujovę – Biblijos gale atsirado žemėlapiai, apie kuriuos papasakos Rasa.
Rasa: Žemėlapiai taip pat buvo iššūkis, nes nežinojome, iš kur juos paimti ir kokie jie turi būti. Leidykloje Geda turėjo prancūzų kalba išleistą Bibliją, kurioje buvo labai detalūs ir gražiai išleisti žemėlapiai, tad aš susisiekiau su tos prancūziškos Biblijos leidėjais. Jie nukreipė mane į Vokietijos Biblijos draugiją, kuriems tie žemėlapiai priklausė. Vokiečiai mums atsiuntė 4 žemėlapius. Aš vienintelė iš bendradarbių moku vokiečių kalbą, tad teko man pačiai padirbėti: verčiau kiekvieno miestelio pavadinimą, tikrinau, ar tas miestelis tikrai yra Biblijoje, nes kai kurie miestai Biblijoje neminimi, bet žemėlapyje jie yra, tad teko informacijos ieškoti ir enciklopedijose.
Geda: Gavus žemėlapių failus, teko vokiškus vietovardžių pavadinimus ištrinti po vieną raidelę, nes failai buvo paruošti spaudai Vokietijoje, ir naujai įrašyti jau lietuviškus vietovardžius. Dar teko pakoreguoti žemėlapių maketus, mat jie buvo ne tokio formato – netiko aukščio ir pločio proporcijos. Reikėjo viską pritaikyti prie mūsų Biblijos formato.
Sonata: Gal galėtumėte papasakoti, kaip gimė toks gražus Biblijos apipavidalinimas? Kaip buvo parinktas puslapių popierius ir viršelis?
Geda: Anksčiau sulaukdavau žmonių prašymų, kad tekstą būtų lengviau skaityti, todėl šiame naujame leidime šiek tiek praplatinome puslapio plotį. Leidžiant pirmąjį Biblijos variantą, buvo stengiamasi maketuoti taip, kad knyga būtų kompaktiška ir patogi nešiotis. Biblija – stora knyga, ir anksčiau tekstas buvo sulindęs į vidų, o dabar ji šiek tiek platesnė, pridėjau 6 milimetrus pačiame knygos viduryje. Dabar nugarėlės siūtos, gerai atsiverčia, tikimės, kad ir laikysis gerai. Nauja maketavimo programa leido padaryti labai ploną liniją, skiriančią paralelines vietas puslapio viduryje, – dabar tai nekonkuruoja su tekstu. Iš tikrųjų ne kartą buvome susitikę su spaustuvės vadybininku iš Suomijos ir viską smulkiai suderinome – jie atsižvelgė į mūsų norus. Mes prašėme, kad puslapių popierius būtų ne baltas, o rusvas – nevargintų akių ilgiau skaitant. Žiūrėjome, kad popierius nebūtų peršviečiamas – kad jis būtų pakankamai plonas, bet kad nesimatytų kito puslapio tekstas. Išrinkome du viršelio variantus – odinį juodą ir dirbtinės odos (PU) rudą.
Sonata: Kai buvo parengta Biblija, dar kartą šią vasarą perskaičiau visos Biblijos paskutinę korektūrą ir dar kartą viską tikrinome su Rasa ir Geda, nes pati knyga labai didelė ir tikrai gali likti smulkių klaidelių. Spėjome Biblijos maketą atiduoti spaustuvei Suomijoje iki numatyto laiko rugsėjo pabaigoje, bet jų darbai kiek užtruko, todėl Bibliją gavome tik vasario mėnesį.
Mes labai džiaugiamės ir esame dėkingi Viešpačiui, kad galėjome prisidėti prie šio tikrai didelio ir svarbaus darbo. Tai privilegija. Kviečiame skaityti brangų Dievo žodį ir linkime, kad Viešpats kalbėtų, kad Dievo Dvasia prisiliestų. Jeigu rasite klaidelių, rašykite mums.
Gabrielius: Dėkojame Viešpačiui už Jo žodį lietuvių kalba! Dėkojame Viešpačiui, kad kiekvienam suteikė jėgų, įkvėpimo, ryžto ir ištvermės nueiti šitą ilgą kelią. Dieve, Tau tebūna šlovė ir garbė. Amen.
Renginį moderavo Sonata Aleksandravičienė