Šventojo Rašto puslapiuose aptinkame senovės išminčiaus karaliaus Saliamono lūpomis prabilusią pačią Kūrėjo išmintį. Ji kreipiasi į visus žmones trokšdama suteikti nuovokos ir supratimo: Neišmanėliai, ar ilgai dar mylėsite neišmanymą? Niekintojai, ar ilgai džiaugsitės savo patyčiomis? Kvailiai, ar ilgai nekęsite pažinimo? Klausykitės mano įspėjimų! Aš išliesiu jums savo dvasios, paskelbsiu savo žodžius (Patarlių knygos 1 skyriaus 22–23 eilutės).
Gali pasirodyti, jog išmintis kalba ne visiems, o tik neišmanėliams, niekintojams ir kvailiams. Tačiau su skausmu bei liūdesiu tenka pripažinti, kad kiekvienam žmogui tinka nors viena iš paminėtų savybių. Jeigu manome, kad taip nėra, kad nesame nei neišmanėliai, nei niekintojai, nei kvailiai, nesiklausome Kūrėjo įspėjimų ir mums nuskamba gąsdinanti pačios išminties ištarta pranašystė: Kadangi aš šaukiau, o jūs nepaklausėte, ištiesiau jums ranką, bet niekas nekreipė dėmesio, jūs paniekinote mano patarimus ir nepaisėte mano įspėjimų, tai ir aš juoksiuos, kai jūs žlugsite, tyčiosiuos, kai jus apims baimė, kai siaubas užklups kaip audra ir pražūtis kaip viesulas, kai ateis sielvartas ir vargas. Tada jie šauksis manęs, bet aš neatsiliepsiu; jie ieškos manęs, bet neras. Nes jie nekentė pažinimo ir nepasirinko Viešpaties baimės (ten pat, 24–29 eilutės).
Ką daryti, kad mums nepriliptų šie baimę keliantys dieviškosios išminties žodžiai? Karalius Saliamonas užrašė Kūrėjo įkvėptą atsakymą, visų pirma aiškindamas, ką daryti jo vaikams, o po to ir visiems kitiems, kurie skaitys jo užrašytus žodžius: Mano sūnau, jei priimsi mano žodžius ir paslėpsi širdyje mano įsakymus, jei tavo ausis atidžiai klausysis išminties ir širdis sieks supratimo, jei šauksiesi pažinimo ir pakelsi balsą, prašydamas supratimo, jei sieksi jo lyg sidabro ir ieškosi lyg paslėptų lobių, tada tu suprasi Viešpaties baimę ir rasi Dievo pažinimą (ten pat, 2 skyriaus 1–5 eilutės).
Dieviškoji išmintis paskelbė didingą palaiminimą kiekvienam jos trokštančiam ir ieškančiam žmogui: Palaimintas žmogus, kuris klauso manęs, kasdien budi prie mano vartų ir laukia prie mano durų. Kas randa mane, randa gyvenimą ir įgis Viešpaties palankumą (ten pat, 8 skyriaus 34–35 eilutės).