Žinia apie Viešpaties Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusių šiandien daugeliui žmonių, netgi krikščionių, yra labiau panaši į mistinę legendą nei į realų istorinės praeities įvykį. Norėdami suvokti Jo prisikėlimo realumą, turime įsisąmoninti, kad Jėzus iš Nazareto buvo konkretus istorinis asmuo – žmogus, išoriškai niekuo nesiskyręs nuo kitų žmonių.
Pabandykime įsivaizduoti, kaip Jėzų matė Jo amžininkai.
Kilęs iš paprastos, dievotos, Nazareto mieste gyvenančios izraelitų šeimos. Tėvas – stalius. Nazareto gyventojams Jėzus pažįstamas nuo vaikystės. Galima suprasti jų nuostabą, Jam pradėjus su dieviška išmintimi skelbti Karalystės Evangeliją ir gydyti ligonius. Tikėtina, kad iki trisdešimties pats Jėzus irgi staliavo. Nuo trisdešimties metų ėmė skelbti Dievo karalystę. Aplink Jį susibūrė nemažai pasekėjų. Jį visur lydėjo dvylika mokinių (paprasti žmonės, daugiausia – žvejai iš Galilėjos). Vyko daugybė antgamtinių išgydymų. Pasiklausyti Jėzaus susirinkdavo didelės minios. Vieni izraelitai Jį laikė Dievo pranašu, kiti – apgaviku.
Aukštieji kunigai bei tautos vyresnieji Jėzų apkaltino piktžodžiavimu ir nuteisė mirti. Jis buvo nubaustas labai skausminga, gėdinga, niekinančia ir žeminančia mirties bausme – nukryžiuotas. Savo gyvenimą žemėje Jėzus iš Nazareto baigė kaip nusikaltėlis.
Tokia Mokytojo gyvenimo pabaiga visiškai sugniuždė artimiausius Jo pasekėjus.
Visi jų išgyvenimai buvo tikri. Niekas neapsimetinėjo ir nevaidino.
Trečios dienos rytą pas juos atbėgo kelios moterys ir papasakojo, jog prašvitus nuėjo prie Jėzaus kapo, rado nuritintą akmenį, o kapo viduje matė angelus, kurie joms pasakė, kad Jėzus prisikėlė iš numirusių, kaip ne kartą buvo kalbėjęs dar iki savo kančios. Moterų žodžiais jie nepatikėjo.
Kristaus prisikėlimo tikrumu mokiniai patikėjo tik tos dienos vakare, kai pats prisikėlęs Jėzus atsirado kambaryje, kuriame jie, bijodami persekiojimo, buvo užsidarę.
Mums, pripratusiems prie šiandieninės informacijos sklaidos, atrodytų, kad Kristaus prisikėlimas turėjo būti akimirksniu visų pamatytas. Kodėl prisikėlęs Kristus čia pat neaplankė visų savo teisėjų ir neprivertė jų prisipažinti klydus?
Mes norėtume kiek galima greičiau įrodyti klydusiųjų klaidas, nes, priešingu atveju, jaučiamės labai nesaugiai. Dievui nereikia tokio skubėjimo savijautai pagerinti.
Kristaus mokiniai, kuriems Jis pasirodė prisikėlęs, turėjo pratęsti savo Mokytojo pradėtą darbą – nuolankumo keliu nešti Evangelijos žinią visoms tautoms iki antrojo Jėzaus atėjimo.