Po savo kančios Jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per keturiasdešimt dienų jiems rodydamasis ir kalbėdamas apie Dievo karalystę (Apaštalų darbų 1 skyriaus 3 eilutė).
Evangelistas Lukas, kurio plunksnai priskiriama ir Apaštalų darbų knyga, paliudija, kad iš mirusiųjų prisikėlęs Jėzus Kristus per keturiasdešimt dienų iki tos dienos, kai buvo paimtas dangun, daug kartų susitiko su savo artimiausiais pasekėjais. Kai kurie iš tų susitikimų trumpai aprašyti Evangelijose pagal Matą, Morkų, Luką ir Joną. Jėzaus mokiniai turėjo tvirtai įsitikinti, kad jų Mokytojas iš tiesų prisikėlė iš mirusiųjų. Jų laukė neišmatuojamo dydžio uždavinys – padaryti Jėzaus mokiniais visų tautų žmones, paskelbiant jiems žinią apie Kūrėjo siųstąjį visų žmonių Gelbėtoją, krikštijant įtikėjusius vardan Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios bei mokant juos laikytis visko, ką Jėzus buvo įsakęs.
Tik todėl, kad jie tuomet daug kartų susitiko su prisikėlusiu Kristumi ir įsitikino Jo prisikėlimo tikrumu, gelbstinti Dievo žinia pasiekė ir mus.
Atidžiau pasigilinus į tų laikų izraelitų bei romėnų pažiūras tampa akivaizdu, jog niekas neskelbtų žinios apie nukryžiuotą, o po to iš mirusiųjų prisikėlusį žmonijos Gelbėtoją ir Valdovą, jeigu nebūtų visiškai įsitikinęs, jog taip yra iš tiesų. Manau, kad vien tik pamatyti prisikėlusį Kristų nebūtų užtekę. Viešpats turėjo savo pasekėjams įsakyti, kad jie eitų į visą pasaulį skelbti Evangeliją – žinią, jog Kūrėjas Kristaus kryžiumi sutaikė su savimi žmoniją ir kiekvienas, patikėjęs skelbiama žinia bei pripažinęs Jėzų Kristų savo Viešpačiu tampa priimtinas švento Dievo akivaizdoje.
Šiandien mes neįsivaizduojame, į kokį pavojų, skelbdami šią žinią, save statė Jėzaus mokiniai. Valstybėje, kurioje imperatorius buvo tituluojamas Gelbėtoju ir Viešpačiu, jie skelbė, jog tikrasis visų žmonių Gelbėtojas ir Valdovas yra žiauriausia, labiausiai žeminančia bausme nubaustas žmogus. Jie turėjo eiti į visas tautas bei perduoti žmonėms Kūrėjo įsakymą atgailauti, palikti savo klaidingus religinius įsitikinimus ir susitaikyti su tikruoju Dievu, nes Jis nustatė dieną, kada teisingai teis visą pasaulį per vyrą, kurį paskyrė ir visiems už Jį laidavo, prikeldamas Jį iš numirusių (Apaštalų darbų 17 skyriaus 31 eilutė).