Artimiausiems Jėzaus mokiniams, Jo apaštalams, dienos nuo Kristaus nukryžiavimo iki Sekminių buvo kaip nesibaigiantis sukrėtimas. Jie tikėjosi, kad jų Mokytojas taps pripažintu Izraelio karaliumi ir išvaduos šalį iš okupacinės romėnų valdžios, o Jį nuteisė ir nukryžiavo. Jie galvojo, jog visos viltys žlugo, bet štai – Jėzus prisikėlė iš mirusiųjų. Prisikėlęs Jis pasirodė jiems daug kartų, ir mokiniai tikėjosi, kad dabar Jis taip ir bus su jais. Bet praėjo keturiasdešimt dienų nuo Jo prisikėlimo ir Viešpats, liepęs jiems nesitraukti iš Jeruzalės, kol ant jų nužengs Šventoji Dvasia, pakilo į dangų. Tuomet niekas iš apaštalų negalėjo numanyti, kaip atrodys tas Dvasios nužengimas. Kai kurie iš jų prieš kelis metus buvo su Jonu Krikštytoju, kai Jėzus iš Nazareto atėjo pas Joną krikštytis, bet vargu ar jie matė Šventąją Dvasią tarsi balandį, nusileidžiančią ant Jo, ir tikėjosi ko nors panašaus.
Sekminių dieną buvo susirinkę apie šimtą dvidešimt Jėzaus mokinių. Jau dešimt dienų po Viešpaties žengimo dangun jie vieningai rinkdavosi maldai. Ir štai staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios ir pradėjo kalbėti kitomis kalbomis, kaip Dvasia jiems davė prabilti (Apaštalų darbų 2 skyriaus 2–4 eilutės). Visas būrys išėjo į miestą. Išgirdę iš dangaus sklindantį ūžesį, subėgo daugybė žmonių. Tai buvo į šventę iš įvairių kraštų į Jeruzalę atvykę žydai ir į judaizmą atsivertę kitų tautų žmonės. Jie girdėjo Jėzaus mokinius kalbant jų kraštų kalbomis. Vieniems stebintis tuo, kas vyko, o kai kuriems šaipantis, apaštalas Petras palaikomas kitų apaštalų drąsiai prabilo susirinkusiems žmonėms ir paskelbė sukrečiančią žinią, jog tas Jėzus, kuris prieš penkiasdešimt dienų buvo nukryžiuotas, Dievo prikeltas iš mirusiųjų įžengė dangun, ir Dievas Jį padarė Izraelio karaliumi Viešpačiu Kristumi.
Tą dieną įtikėjo apie trys tūkstančiai žmonių. Dar taip neseniai nežinios ir baimės prislėgti apaštalai staiga tapo labai didelio naujai įtikėjusiųjų būrio vadovai.