Žodžiai „ryjanti ugnis“ gali išgąsdinti kiekvieną, net nežinant, kokiame kontekste jie buvo pavartoti. Ar tai miško, ar namų gaisras, ugnikalnio išsiveržimas ar karinių veiksmų pasekmė užpultame mieste, ar labai audringi vidiniai išgyvenimai, griaunantys žmogaus sielą, – visi paminėti atvejai gąsdina.
Tačiau ką turėtume pagalvoti ir kaip suprasti šiuos žodžius, kai jais apibūdinamas mūsų Kūrėjas? Vienas Naujojo Testamento autorius rašo: ...tvirtai laikykimės malonės, kuria galime deramai tarnauti Dievui su pagarba ir baime, nes mūsų Dievas yra ryjanti ugnis (Laiško hebrajams 12 skyriaus 28–29 eilutės). Negi šie žodžiai kalba apie tą patį Kūrėją, kuris taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė)?
Šventajame Rašte ugnis – viena iš metaforų, kalbančių apie mūsų Kūrėją. Jis degančiame krūme pasirodo didžiausiam Senojo Testamento pranašui Mozei. Iš Egipto vergystės išvesta Izraelio tauta susitikti su savo Dievu ateina prie Sinajaus kalno, kurio viršūnė liepsnoja ir rūksta. Kelis kartus skaitome, kaip aukas ant Dievo aukuro prarydavo iš dangaus nužengusi ugnis.
Naujajame Testamente išgirstame Jono Krikštytojo skelbiamą žinią: Štai kirvis jau prie medžių šaknų, ir kiekvienas medis, kuris neduoda gerų vaisių, yra nukertamas ir įmetamas į ugnį. Aš jus krikštiju vandeniu atgailai, bet Tas, kuris ateina po manęs, – galingesnis už mane, aš nevertas net Jo sandalų nuauti. Jis krikštys jus Šventąja Dvasia ir ugnimi. Jo rankoje vėtyklė, ir Jis kruopščiai išvalys savo kluoną. Kviečius surinks į klėtį, o pelus sudegins neužgesinama ugnimi (Evangelijos pagal Matą 3 skyriaus 10–12 eilutės).
Po Kristaus prisikėlimo ir žengimo dangun, Sekminių dieną visi Kristaus pasekėjai vieningai buvo vienoje vietoje. Staiga iš dangaus pasigirdo ūžesys, tarsi pūstų smarkus vėjas. Jis pripildė visą namą, kur jie sėdėjo. Jiems pasirodė tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios… (Apaštalų darbų 2 skyriaus 1–4 eilutės).
Žodžiai „ryjanti ugnis“ turėtų sudrebinti mūsų sielas, nes tai ir neįsivaizduojamai karštos Kūrėjo meilės, ir visą blogį naikinančios Jo rūstybės ugnis.