Tėve, aš noriu, kad tavo man pavestieji būtų su manimi ten, kur ir aš, kad jie pamatytų mano šlovę.. (Jono 17, 24).
Esu tikras, kad mūsų Viešpats ieško dangiškai mąstančių krikščionių – tokių, kurių širdies akys nukreiptos į dangų. Jo Žodis drąsina mus kliautis Juo, išlikti susitelkus į tikslą ir tikėti, kad Jis gali išlaisvinti mus iš mirties ir rytojaus netikrumo baimė
Jeigu būtume taip dvasiškai pasišventę, kad dangiški stebuklai būtų ranka pasiekiami ir mes ilgėtumės tik visa apšviečiančio mūsų Viešpaties Artumo, tai nepultume į paniką ir nepasiduotume baimei kaskart aptikę, kad fiziniam mūsų kūnui kažkas negerai.
Nemanau, kad nuoširdus, atsidavęs krikščionis turėtų bijoti mirties. Mums nereikia bijoti, nes Jėzus pažadėjo paruošti tinkamą buveinę visiems iš aukšto atgimusiems ir amžinosios Sandoros krauju ištrauktiems iš šio pasaulio agonijos bei streso į šviesų ir maloningą pasaulį ten, aukštai.
Atkreipkite dėmesį, kad Jėzus sako: Mano Tėvo namuose daug buveinių. Jeigu tai Jo Tėvo namai, vadinasi, ir mūsų Tėvo namai, nes Viešpats Jėzus yra mūsų vyresnėlis mūsų brolis. Jėzus dar yra pasakęs: Aš žengiu pas savo Tėvą ir jūsų Tėvą, pas savo Dievą ir jūsų Dievą.
Jeigu Tėvo namai yra Jėzaus namai, tai ir namai visų kitų Jo sūnų ir dukterų! Mums, krikščionims, kur kas geriau, nei manome!
- W. Tozer