„Ne visi superherojai dėvi apsiaustus, manasis nešasi kryžių“ (nežinomas autorius).
Šiuolaikiniuose filmuose dažnai vaizduojami įvairūs superherojai (Kapitonas Amerika, Žmogus-voras ir kt.), pasižymintys drąsa, atkaklumu ir neįtikėtina jėga. Stebint juos televizijos ekranuose ne vienam kyla noras susitapatinti su vienu ar kitu didvyriu. Vaikai namuose apsivelka apsiaustą ir įsivaizduoja, kaip savo kambarėlyje nugali blogį. Šiais metais paaugliai iš visos Lietuvos buvo kviečiami susipažinti su tikraisiais šio pasaulio didvyriais – Biblijos apaštalais, kurie skelbė visam pasauliui apie vienintelį superherojų, kurio pečių nedengė apsiaustas, bet slėgė sunkus kryžius už mūsų nuodėmes.
Liepos 8‒14 d., nuo ryto iki vakaro, Dapkiškių dvaras aidėjo nuo juoko, žaismingų riksmų, skandavimų ir giesmių. Paaugliai žaidė, diskutavo ir giedojo mokydamiesi apie Jėzaus mokinius ir jų gyvenimo iššūkius.
Kas rytą paaugliai buvo kviečiami pramankštinti savo kūnus smagiais šokio judesiais, o po pusryčių jie skubėdavo stebėti dienos vaidinimo, kuriame vadovai pristatydavo vis kitą Apaštalų darbų knygos istoriją. Susipažinę su dienos tema, paaugliai rinkdavosi į grupeles, jose gilinosi į Biblijos istorijas, mokėsi atpažinti Šventosios Dvasios veikimą, diskutavo apie krikšto svarbą, sėmėsi ištvermės, drąsos bei buvo raginami pašvęsti savo gyvenimą Viešpačiui. Po grupelių paauglius pasitikdavo radijo laidos „Tikėjimo S.K.Y.D.A.S.“ rubrika, kurioje žaismingai būdavo aptariami dienos įvykiai ir pristatoma vis nauja krikščioniška daina. Po pietų vykdavo piešimo, krepšinio, futbolo, maisto gaminimo, šachmatų, šokių, rašymo, piešimo, stalo žaidimų, raketų gaminimo ir net aplinkos tvarkymo būreliai. Vėliau paaugliai skubėdavo į dar smagesnes veiklas, kurios lavino ne tik kūną, bet ir protą. Vyko estafetės, didieji žaidimai, žygis, vandens šventė, protmūšis bei futbolo turnyras. Vieną dieną teko net kurti filmus! Gavę filmo žanrą, Apaštalų darbų knygos ištrauką ir superherojaus vardą, paaugliai panaudojo savo fantaziją filmo kūryboje. Paskutinįjį stovyklos vakarą buvo atidarytas Dapkiškių dvaro festivalis. Vaikai vaišinosi spragėsiais, stebėjo draugų kurtus filmus ir rinko festivalio nugalėtojus. Kitais vakarais veiklų taip pat netrūkdavo! Paaugliai rinkosi paklausyti mokymų ir draugų liudijimų, giedojo giesmes, diskutavo apie vyriškumą ir moteriškumą, o vieną vakarą paaugliai stebino draugus savo ypatingais talentais. Dienos greitai nesibaigdavo – netrūko net ir šokių bei pašnekesių prie laužo po žvaigždėtu dangumi. Neapsieita ir be naktinio žaidimo, kuris nuolat suteikia paaugliams džiugesio.
Ir žaidžiant, ir kvatojant, ir šokant, ir giedant, paaugliai mokėsi apie Jėzaus mokinius ir suprato, jog tikroji drąsa, atkaklumas ir jėga ateina iš pagrindinio superherojo, išgelbėjusio visą pasaulį – Jėzaus Kristaus.
Paskutiniąją stovyklos dieną buvo paklausta, kaip Dievas kalbėjo paaugliams šioje stovykloje. Štai keli paauglių atsiliepimai:
• „Dievas saugojo ‒ nepatyriau jokių sužalojimų.“
• „Tvirtai apsisprendžiau krikštytis.“
• „Susidraugavau su Dievu! Per šlovinimą apsiverkiau. Per šlovinimą meldžiausi, kad, jeigu Dievas yra, po šlovinimo mane kažkas apsikabintų ir taip įvyko! Žinau, kad Dievas yra su manimi visados!“
• „Dievas kalbėjo apie krikštą, kad nereikia delsti, jeigu tiki.“
• „Patyriau Dievo prisilietimą, kai už mane meldėsi.“
• „Pasimokiau apie apaštalus, buvo gilių momentų giedant.“
• „Pirmąkart per šlovinimą negalėjau sulaikyti ašarų.“
Džiugina širdį matyti, kaip Dievas liečiasi prie paauglių širdžių ir keičia jų gyvenimus. Dėkojame Dievui už Jo malonę ir palaimą visos stovyklos metu, dėkojame už dvaro šeimininkus, maloniai mus priėmusius ir savo rankomis prisidėjusius prie stovyklos įgyvendinimo. Gera kiekvienais metais čia sugrįžti ir stiprinti draugystes. Nepamirškime vienas kito kasdienybėje ir kitais metais vėl susitikime stovykloje!
Parengė Skaistė Termenienė
Nuotraukos Mortos Davidavičienės