Jėzus iš Nazareto palietė raupsuotą žmogų, ir raupsai išnyko. Jis palietė karščiuojančios Simono Petro uošvės ranką, ir karštis praėjo. Moteris, kuri dvylika metų sirgo vidiniu kraujoplūdžiu, prisilietė prie Jėzaus drabužio krašto ir pajuto kūnu, kad yra pasveikusi. Jis paėmė gulinčią mirusią mergaitę už rankos, pasakė jai keltis, ir ji tuojau atsikėlė. Ir kur Jėzus užeidavo į kaimus, miestus ar kiemus, jie aikštėse guldydavo ligonius ir maldaudavo Jį, kad leistų jiems palytėti bent savo drabužio apvadą. Ir visi, kas tik Jį paliesdavo, išgydavo (Evangelijos pagal Morkų 6 skyriaus 56 eilutė).
Apie kiekvieną čia paminėtą Jėzaus prisilietimą būtų galima parašyti jaudinančią istoriją, bet Šventojo Rašto autoriai jas papasakojo labai glaustai. Kiekvienu atveju tai buvo dieviško gailestingumo apraiška. Skaitant tuos evangelijose užrašytus liudijimus apie Jėzaus paliestus ir išgydytus ligonius gali kilti klausimas, kas mums iš to, jog sužinojome apie kažkada vykusius stebuklus. Jėzus iš Nazareto gyveno prieš du tūkstančius metų.
Tačiau Jėzaus Kristaus prisilietimai niekur nedingo. Naujojo Testamento evangelijos baigiasi žinia, kad Jėzus trečią dieną po nukryžiavimo prisikėlė iš mirusiųjų ir įsakė savo pasekėjams skelbti apie Jo mirtį bei prisikėlimą visų tautų žmonėms. Kai jie ėjo ir skelbė Evangeliją, Viešpats patvirtino žodį lydinčiais stebuklais.
Viešpaties prisilietimai tapo dar labiau stebinantys. Per apaštalų rankas tarp žmonių vyko daug ženklų ir stebuklų. Visi jie vieningai rinkdavosi Saliamono stoginėje. <...> Ir vis labiau augo būrys vyrų ir moterų, įtikėjusių Viešpatį. Net į gatves nešdavo ligonius ir guldydavo ant neštuvų bei lovų, kad, Petrui praeinant pro šalį, bent jo šešėlis kristų ant gulinčiųjų. Taip pat ir iš aplinkinių miestų daugybė žmonių keliaudavo į Jeruzalę, gabendami sergančius ir netyrųjų dvasių kankinamus, ir visi jie būdavo išgydomi (Apaštalų darbų 5 skyriaus 12 ir 14–16 eilutės).
Šie ir daugelis kitų nuostabių išgydymų minimi Apaštalų darbuose. Tačiau baigdamas norėčiau atkreipti mūsų dėmesį į kiek kitokį Viešpaties prisilietimą, kurį linkėčiau nuolatos patirti kiekvienam. Viena dievobaiminga moteris, vardu Lidija, prekiaujanti purpuro drabužiais, kilusi iš Tiatyrų miesto, klausėsi, ir Viešpats atvėrė jos širdį tam, ką kalbėjo Paulius (Apaštalų darbų 16 skyriaus 14 eilutė).