Todėl Jis per amžius gali išgelbėti tuos, kurie per Jį eina prie Dievo. Jis amžinai gyvas, kad juos užtartų (Hebrajams 7, 25).
Tobulas išganymas! Koks nuostabus pažadas! Tai žodis tau, ilgą laiką siekusiam ir kovojusiam dėl savo išganymo. Tu bandei dar kartą, pavargai ir dabar manai, kad tai beviltiška, kad to nepajėgi!
Gal tu nepastebėjai vieno svarbaus dalyko? Tu turi ateiti pas Dievą per Jį! Be jokios abejonės, šiuo atveju kalbama apie Jėzų Kristų. „Nedidelis skirtumas“, – manai. Ne, skirtumas didelis. Tu negali ateiti pas Dievą savo paties vardu ar remdamasis savo paties teisumu, kuris Dievo akyse yra lyg purvini skarmalai. Tu neturi nieko, ką galėtum Jam duoti, ir negali nieko iš Jo reikalauti.
Tu turi ateiti savo Atpirkėjo Jėzaus vardu, apsirengęs Jo teisumo drabužiais ir apsisiautęs Jo šventumu. Ir tada patirsi, kad per Kristų esi tobulai tyras ir šventas prieš Dievą. Nors ir esi netobulas, esi tobulai išgelbėtas. Dievas išgelbsti tave per Jėzų!
Tarp tavo išgelbėjimo ir to, kad Jėzus tave užtaria, yra ryšys, kaip parašyta Laiške hebrajams 7, 25. Nė vienas iš mūsų nebūtų išgelbėtas, jei Jėzus nebūtų už mus meldęsis. Teisiojo Jėzaus malda yra tyra, pilna meilės ir galinga.
Kai mums nesiseka melstis, kai atrodo, jog užsiveria Dangus, turime Jam dėkoti, nes Jis meldžiasi už mus. Kai mes esame šalti, Jis dar daugiau už mus meldžiasi. Jis puikiai žino, kada mus užtarti. Jis meldėsi už Simoną Petrą, kad jo tikėjimas nesusvyruotų. Jėzus niekada neapleis ir mūsų – ypač kritišku mums momentu. Mes ne vieni kovoje. Jėzus kovoja kartu su mumis!
Iš knygos „Dievo rankose“