Negi kiekvienam šiandien gyvenančiam žmogui gali būti reikšminga tai, kas neatmenamoje praeityje nutiko Izraelio tautos patriarchui Abraomui? Kai sakau kiekvienam, turiu omeny ne abstraktų statistinį vienetą, bet konkrečius asmenis, tarp jų – save bei jus.
Pažvelkime į labai trumpai Šventajame Rašte papasakotą Abraomo gyvenimo epizodą: Viešpats tarė Abromui: „Palik savo šalį, gimines, tėvų namus ir eik į kraštą, kurį tau parodysiu. Aš padarysiu tave didele tauta, tave laiminsiu ir padarysiu tavo vardą garsų; ir tu būsi palaiminimas. Aš laiminsiu tuos, kurie tave laimina, ir prakeiksiu tuos, kurie tave keikia, ir tavyje bus palaimintos visos žemės giminės“ (Pradžios knygos 12 skyriaus 1–3 eilutės).
Mūsų požiūris į šias Pradžios knygos eilutes priklauso nuo to, kaip suprantame Kūrėjo ištarmes. Štai Jis pasakė Abraomui, kad jame bus palaimintos visos žemės giminės, tai yra visos tautos, o mes nepamatome tikrosios šių žodžių reikšmės. Dažną kartą mums atrodo, jog tai tolimos praeities mitas, geriausiu atveju aktualus tik izraelitams. Vargu ar mums ateina į galvą, kad jau tuomet, kalbėdamas Abraomui, Kūrėjas turėjo omeny gelbstinčią žinią apie Jėzų Kristų, gimsiantį tautoje, kilusioje iš Abraomo. Ta gelbstinti žinia šiais laikais skelbiama visose tautose, ir kiekvienas, kuris ja patiki, atsiveria pažadėtam palaiminimui.
Kodėl aš esu įsitikinęs, kad palaiminimas visoms tautoms tai – Kristaus Evangelija? Visų pirma todėl, jog Kūrėjas yra teisingas ir šventas. Jis negali tiesiog palaiminti nuodėmingų žmonių. Tai būtų neteisinga ir nedora. Kad galėtų palaiminti blogio vergijon pasidavusius žmones, Kūrėjas turi juos iš tos vergijos išvaduoti.
Kai Dievas pasakė Abraomui: tavyje bus palaimintos visos žemės giminės, Jis nubrėžė neatšaukiamą žmonijos ateities perspektyvą. Visų tautų žmonėms bus suteikta galimybė tapti Dievo šeimos nariais. Tam, kad pažadas taptų tikrove, žmonija turėjo subręsti ir pamatyti išgelbėjimo poreikį. Tai negalėjo įvykti tą pačią dieną, kai nuskambėjo Kūrėjo ištarmė. Tačiau atėjo laikas ir žemėje nuskambėjo didinga žinia: Dievas taip pamilo pasaulį, jog atidavė savo viengimį Sūnų, kad kiekvienas, kuris Jį tiki, nepražūtų, bet turėtų amžinąjį gyvenimą (Evangelijos pagal Joną 3 skyriaus 16 eilutė).