Kokį žmogų pavadintume šventu, ir kodėl didelė dalis Jėzaus Kristaus amžininkų nematė Jame šventumo? Gal todėl, kad kitaip įsivaizdavo šventą žmogų? Jie buvo įsitikinę, kad šventasis negali sėdėti su nusidėjėliais prie vieno stalo ir gydyti ligonių šabo dieną, nes nesuprato, kas iš tiesų žmogų daro nešventu.
Kokiu būdu žmogus tampa šventas?
Asmuo išgirsta žinią, kad Kristus mirė už jo nuodėmes ir prisikėlė iš numirusių, patiki ja ir atsiveria savo Kūrėjui. Prasideda Dievo ir tikinčiojo bendrystė. Dievo žodis ir Dvasia keičia tikintį žmogų ir jame ryškėja dieviški bruožai. Mes visi, atidengtu veidu lyg veidrodis atspindėdami Viešpaties šlovę, esame keičiami į tą patį atvaizdą, – iš šlovės į šlovę, – veikiami Viešpaties, kuris yra Dvasia (Apaštalo Pauliaus Antrojo laiško korintiečiams 3 skyriaus 18 eilutė).
Šventasis pasitiki Dievu, myli Jį ir kitus žmones. Tačiau savo pastangomis nė vienas žmogus negali tapti šventas. Labiausiai tautiečių gerbiami Jėzaus amžininkai stengėsi iš visų jėgų laikytis daugybės protėvių tradicijų, galvodami, kad tokiu būdu taps šventesni ir tinkamesni Dievui. Tačiau Jėzus jiems pasakė labai skaudžią tiesą: Jūs valote taurės bei dubens išorę, o viduje esate pilni gobšumo ir nesivaldymo. Aklasis fariziejau! Pirmiau išvalyk taurės ir dubens vidų, kad būtų švari ir išorė! (Evangelijos pagal Matą 23, 25–26).
Aiškindamas, kas iš tiesų suteršia žmogų, Jėzus kalbėjo: Žmogų suteršia tai, kas iš jo išeina. Iš vidaus, iš žmonių širdies, išeina pikti sumanymai, svetimavimai, paleistuvystės, vagystės, žmogžudystės, godumas, piktumas, klasta, nesusilaikymas, pavydas, piktžodžiavimai, išdidumas, kvailystė (Evangelijos pagal Morkų 7 skyriaus 20–22 eilutės).
Kai pabandome išvalyti savo vidų, aptinkame, kad žmonėms patiems tai padaryti neįmanoma. Atrodo, jau pavyksta išsivaduoti iš godumo ar pavydo, ir net nepastebime, kaip skleidžiasi išdidumas. Todėl esame linkę šventumą priskirti prie šiame gyvenime paprastiems mirtingiesiems nepasiekiamų dalykų.
Tai klaidingas požiūris. Atkreipkime dėmesį į Šventojo Rašto žodžius: Siekite šventumo, be kurio niekas neregės Viešpaties (Laiško hebrajams 12 skyriaus 14 eilutė). Šventumas turi būti kiekvieno tikinčiojo siekiamybė, ir kiekvienas, kuris ieško, randa.