„...Tavo meilė geriau už vyną“
Giesmių giesmė 1, 2
Niekas nesuteikia tikinčiajam tiek džiaugsmo, kaip bendravimas su Kristumi. Krikščionis patiria pasitenkinimą ir įprastuose gyvenimo reikaluose, jis džiaugiasi ir Dievo dovanomis, ir Dievo darbais. Tačiau net visa tai kartu sudėjus, jam nesuteikia tokio didelio pasimėgimo, kaip su niekuo nesulyginamas Viešpaties Jėzaus asmuo. Tikintysis turi vyno, kurio niekada neužaugino joks žemės vynuogynas. Jis turi duonos, kurios niekada negalėtų išauginti visi Egipto javų laukai. Kur atrasti tokį saldumą, kurio paragavome mes, bendraudami su savo Mylimuoju? Mūsų vertinimu, žemiški džiaugsmai, palyginus su Jėzumi – dangiškąja mana, tik truputį geresni už ankštis kiaulėms. Mums geriau vienas gurkšnis Kristaus meilės ir akimirka Jo draugystės nei visas pasaulis, pilnas kūniškų malonumų.
Ar galima lyginti pelus su grūdais?
Kas yra žėrintis stiklas, palyginti su tikru deimantu?
Kas yra sapnas, palyginti su šlovinga tikrove?
Kas yra laikinos, nors ir nuostabiausios linksmybės, palyginti su mūsų Viešpačiu Jėzumi, net ir labiausiai pažemintu?
Ir menkiausia vidinio gyvenimo patirtis verčia mus pripažinti, kad didžiausi, tyriausi ir ilgiausiai tveriantys džiaugsmai yra vaisius nuo gyvybės medžio Dievo sodo viduryje. Iš jokio kito šaltinio netrykšta toks saldus vanduo kaip iš Dievo versmės, pramuštos kareivio ietimi. Visa pasaulio palaima yra žemiška, o Kristaus artumo paguoda, kaip Jis pats, – dangiška. Nė viena mūsų bendravimo su Jėzumi akimirka nėra tuščia, šiame vyne nėra jokių nuosėdų, šiame tepale nėra nė vienos musės. Tuštybė į tai nepažvelgė, bet išmintis liudija, kad šis bendravimas ištveria amžių išbandymą ir laike bei amžinybėje vertas būti vadinamu „vienintele tikra palaima“. Joks vynas taip nepagirdo, nepaguodžia, nesuteikia tiek džiaugsmo ir taip neatgaivina kaip Jėzaus meilė.
Gerkime šiandien jos iki soties.